a.a. Algirdui Gustaičiui. Gruodžio 24-tą, Kūčių dieną, iš šio pasaulio pasitraukė Algirdas Gustaitis, žinomas rašytojas, istorikas, žurnalistas, kartografas, lietuvių ir prūsų kultūrų tyrinėtojas.

Algirdas gimė Mogiliovo gubernijoje, Pečersko dvare, Gudijoje 1916 m. spalio 16 d. (spalio 5 d. pagal senąjį kalendorių), Pirmojo pasaulinio karo metu seimai pasitraukus traukiniu is Suvalkijos. I Lietuva seima grizo karui nurimus 1918 m., isikure Islauzo dvare netoli Kauno. Veliau kelesi i Kumeciu dvara Alvito valsciuje, tuometineje Vilkaviskio apskrityje, kur praleido dali savo vaikystes, veliau gyveno Kaune.

Gyvendamas Kaune isvede nauja pasto karveliu rusi "Lietuvos auksiniai", kuriuos net naudojo Lietuvos Karo Technikos Stabas, priklause Pauksciu ir Karveliu Augintoju Draugijai, buvo jos valdyboj, dalyvavo karveliu vertinimo komisijoje, dar gimnazistu budamas norejo su garsiuoju Tadu Ivanausku vykti i ekspedicija Brazilijoje.

Kauno gimnazijoje isteige skautu bureli, Maironio vardo literatu bureli, veliau istojo i saulius, talkino Vilniui Vaduoti Sajungai.

Nuo pat vaikystes domejosi knygomis, spauda. Jau nuo 1930 m. eme bendradarbiauti lietuviskoje spaudoje, netgi rase i "Argentinos lietuviu balsa".

1938 m. istojo i Vytauto Didziojo Universiteta, lituanistikos studijas, priklause Lietuviu Studentu "Juros" Korporacijai. 1939 m. su korporacija dalyvavo pirmoje studentu baidarininku kelioneje i tuometini lenku okupuota Vilniaus krasta, kaip savo rastuose minejo, Vilniaus gatvemis zygiuodami dainavo lietuviskas dainas. Lietuvai atgavus Vilniu, 1939 m. pabaigoje isvyko ten, studijavo Vilniaus universitete, isteigus "Juros" korporacija Vilniaus universitete, buvo isrinktas jos vadu. Isidarbino Vilniaus universiteto Teises mokslu bibliotekoje. Apie korporacija jura 1998 m. pasirode jo knyga "Lietuviu studentu korporacija "Jura" Lietuvos universitetuose".

1940 m. sovietams okupavus Lietuva, dirbo pogrindyje, priklause Lietuvos Laisves Kovotoju Sajungai, bendradarbiavo pogrindzio spaudoje, platino aplinkrascius. 1941 m. birzelio 23 d. Vilniaus LLKS susirinkime buvo isrinktas vadovauti Vilniaus sukilimui, lietuviai, rusams nesitikint, puole svarbius strateginius objektus. Rusai issigande pasitrauke, veliau paaiskejus, kad tai buvo ne vokieciu armija, o lietuviai sukileliai, norejo grizti, bet tuo metu lietuviams i pagalba atvyko vokieciu daliniai. Vilnius buvo uzimtas be dideliu nuostoliu ir nebuvo sugriautas.

Vokieciu okupacijos metu pravede knygu rinkimo vaju Vilnijos ir Gudijos lietuvisku krastu lietuviams. Vyko i Gudija steigti lietuvisku komitetu Lydoje, Gardine, vos istruko is lenku organizuotos pasalos. Rizikuodamas savo gyvybe itikino vokiecius Gerveciu krasta prijungti prie Lietuvos. 1943 m. tapo Vilniaus savivaldybes kulturos skyriaus vedeju, buvo atsakingas uz muzieju, biblioteku, koncertine veikla.

Vilniaus priesgaisrines apsaugos virsininko Valerijono Simkaus pakviestas, 1943-44 m. vadovavo Priesgaisrines Apsaugos ansambliui, apsaugodamas daug lietuviu nuo prievartinio tarnavimo vokieciu kariuomeneje, surenge daugybe koncertu Vilnijoje apsimetus, kad vaziuojama demonstruoti kaip gesinti padegamasias bombas. Valerijonui Simkui isvykus atostogoms, buvo pakeltas brandmajoru.

Sovietams atrakart okupuojant Lietuva, is Suvalkijos pasitrauke i Vakarus, per Prusija, Lenkija pasieke Vokietija, kasdien rasydamas dienorasti, kol, pagaliau, apsistojo Hanau DP stovykloje, buvo isrinktas i stovyklos valdyba, vadovavo kulturiniams reikalams, redagavo sienini laikrasteli "Hanau Lietuviai". Frankfurto prie Maino Goethe institute studijavo vokieciu literatura.

1947 m. kovo 14 d. laivu atvyko i New Yorka. Cia nerades darbo kelesi i New Jersey valstija, dirbo pas Budri vistu fermoje, sunkiai susirgo. Tuo metu gime jo dukrele Birute Marija Gustaityte.

Veliau kelesi i Filadelfija, dirbo metalo fabrike, kepykloje, nelaimingo atsitikimo metu vos neprarado rankos. Laisvalaikiu talkino BALFui, padejo telkti lesas lietuviskai veiklai. Po keliu metu persikele i Cikaga, dirbo namu apyvokos daiktu pardaveju, buvo pripazintas vienu geriausiu kompanijos pardaveju visoje Cikagoje. Veliau dirbo metalo fabrike, baiges metalo slifavimo mokykla, gamino precizines dalis. Eme redaguoti savaitrascio "Laisvoji Lietuva" kulturini skyriu.

1955 m. is Cikagos persikele i Los Angeles, isidarbino Times Mirror Press kompanijoje korektoriumi, kurioje dirbo apie 25 metus. Nors jo labai prasydavo, niekad nepasilikdavo dirbti virsvalandziu ar savaitgaliu - visa savo laisvalaiki skyre rasymui. Bendradarbiu paklaustas kodel, sake, kad "as dirbu Sovietu Sajungos sunaikinimui". Los Angeles tuoj pat isijunge i placia kulturines veikla.

1955 m. liepos 9 d. Ikure Vyresniuju Skautu "Zidini".

1955 m. tapo Amerikos kino meno akademijos nariu. 1956 m. buvo priimtas i Hollywood Foreign Press Association, kino kritiku organizacija, apdovanojancia kino zmones "Golden Globe" ("Auksinio gaublio") statulelemis. Algirdas buvo vienas is organizacijos ilgaamziu, buvo aktyvus iki pat mirties. Pasinaudojes savo rysiais Holywoodo organizacijoje jis 1963 m. surenge jurininko Broniaus Rozinsko, jachta perplaukusio Atlanta, spaudos konferencija amerikieciams, o susitarus su garsiuoju Lawrence Welk 1959 m. per jo ABC kanalus buvo sugrotas Juozo Bertulio lietuviskas valsas. Jo lietuvisku nusistatymu kiekvienas HFPA narys zinojo apie Lietuva, o kino menininkai nedriso ka nors priestaringo rasyti ar kurti pries Lietuva, nes zinojo, kad tarp recenzentu yra lietuvis. Jis rado bendra kalba su kino aktoriais ir rezisieriais, asmeniskai yra bendraves su lietuviu kilmes rezisieriumi Robertu Zemeckiu.

1956 m. kartu su kitais Los Angeles lietuviais menininkais suorganizavo "Dailiuju Menu Kluba", kuriame dalyvavo visi zymesni Los Angeles menininkai. Gustaitis visa organizacijos gyvavimo laikotarpi buvo metrastininku, rinkusiu ir rasiusiu medziaga apie si menininku vieneta. Pries kelis menesius Lietuvoje isleista Algirdo Gustaicio 1408 puslapiu knyga "Dailiuju Menu Klubas 1956-2000", kuria dar Algirdas pries mirti spejo pasidziaugti.

1959 m. kartu su Elvyra Siksniute-Vodopaliene isteige Los Angeles Lietuviu Sporto kluba "Banga", buvo aktyvus sporto entuziastas. Butent jis iseivijoje atrado garsuji krepsininka Prana Lubina, su juo irase keleta pasikalbejimu, o veliau kartu su rezisieriumi Pauliu Jasiukoniu sukure filma "Lietuva - Europos nugaletoja" apie lietuvius krepsininkus 1937 ir 1939 m. tapusius Europos krepsinio cempionais. Veliau pasirode ir knygele tuo paciu pavadinimu .

1960 m. parenge filma "Profesorius Adomas Varnas".

1961 m. jo pastangomis Los Angeles mieste dvi gatves - Lithuania Drive ir Lithuania Place - pavadino Lietuvos vardu.

1963 m. kartu su Antanu Skiriumi ir Vladu Mingela isteige Los Angeles Lietuviu Zurnalistu skyriu.

Algirdas dirbo prie lietuvisku knygeliu vaikams, kuriu viso isleista 6, pagal jo rankrascius su Vytautu Stasiunaiciu buvo pagaminti paisyti filmukai "Kova su gaidziu" ir "Uzpuola bites". Jau atkurus Lietuvos nepriklausomybe, Algirdas parase dar sesis apsakymus ir Lietuvoje atspausdino viena knyga su 12 apsakymu.

Bet daugiausia laiko Algirdas praleido prie istoriniu straipsniu ir knygu. Svarbiausios jo temos: Lietuvos valstybes ribos, pirmieji lietuviski rastai, Mazosios Lietuvos istorija, Lietuvos okupacija. Taip gime viena po kitos knygos "Tikroji Lietuva" (sia knyga jis asmeniskai iteike popieziui Jonui Pauliui II jo vizito Los Angeles metu), "Potsdamas ir Lietuva dega", "200,000,000 and Lithuania", "Karas braukia kruvina asara", ispaniskai "Lituania quire ser libre", "Kunigaikscio Radvilo zemelapis", "Dniepro upe ir aplinka nuo pries-kristiniu laiku", "Lietuviu sukilimas Vilniuje 1941 metais" (Vytauto Rimkaus slapyvardziu) ir kitos.

Bendradarbiavo lietuviskoje spaudoje JAV, Kanadoje, Australijoje, Argentinoje, Lietuvoje. Parase daugiau nei 1000 ivairiu straipsniu, zinuciu. Jis prisidejo prie leidziamos Lietuviu Enciklopedijos. Priklause Lietuviu Rasytoju Draugijai, Lietuviu Zurnalistu Sajungai.

Buvo aktyvus visuomenininkas, dalyvavo mokslo ir kurybos simpoziumuose, VLIKas ji kviete skaityti paskaitas Lietuvos sienu reikalais, Smithsonian institute su Vladu Butenu Algirdas surenge paroda Dariaus ir Gireno skridimui pazymeti, daug pastangu Algirdas idejo kovodamas uz Prano ir Algirdo Brazinsku bei Simo Kudirkos islaisvinima.

9 desimtmetyje Algirdas buvo labai uzsideges zemelapiu leidyba. Jo pastangu deka buvo isleisti 8 zemelapiai su paaiskinimais, tarp ju ir Lietuvos zemelapis su siektinomis sienomis, K. Ptolemejaus Lietuvos zemelapis, Lietuviu-sedu kautynes prie Sandomiro 1656 m., prie Pilypavo 1956 m., prie Salaspilio 1605 m.; G. Mercator "Litvania" ir kiti.

1989 m. pakviestas JAV Informacines agenturos, vadovavo pirmajai JAV knygu parodai Vilniuje Mazvydo bibliotekoje.

Kasmet Algirdas daug keliavo. Netgi dalyvaudamas pasauliniose kino festivaliuose, bandydavo pazinti kitas kulturas, ieskodavo lietuvisku pedsaku. Dar tremtyje Vokietijoje isejo knygele "Tarp Sveicarijos ir Danijos", veliau "Keliones nezinomuose krastuose", "Karibu juroje", "Tobago salos paslaptis", "Velnio sala, Amazones upe ir Brazilija", "Lietuva kaip sapnas (I ir II dalys).

Algirdas visa laika isliko labai jaunatviskas, bendravo su visu kartu lietuviais, pas ji daznai apsistodavo sveciai is Lietuvos. Visiems rasdavo laiko, nestokojo patarimu, moke lietuviskai galvoti.

Del plauciu uzdegimo buvo paguldytas i Midway ligonine Los Angeles ir po keliu dienu, Kuciu diena, gruodzio 24-aja apie 13 valanda vietos laiku netiketai mire, palikdamas zmona Danguole, dukra Ruta, anukes Krista ir Larisa, kitus gimines, artimuosius, draugus ir bendradarbius. Penktadieni, gruodzio 27 d. nuo 12 iki 16 valandos Glendale Forest Lawn kapinese vyko seimos atsisveikinimas su velioniu, 19.30 Sv. Kazimiero parapijos saleje buvo kalbamas rozinis, kuri pravede klebonas Stanislovas Anuzis. Sestadieni, gruodzio 28 d. 10 val. ryto buvo aukojamos Sv. misios, klebonas Anuzis kviete visus susitelkti prie Dievo, minejo Algirdo darbus. Gedulingu pietu metu kalbejo rasytoja Ale Ruta, Los Angeles Sauliu vadas Kazys Karuza, jaunystes biciulis Vytautas Zelenis, Dramos samburio vadove Ema Dovydaitiene, zurnalistas Vytautas Sestokas (su lietuviska s), Hollywood Foreign Press Association atstovai, biciuliai Antanas Mikalajunas, Edmundas Atkociunas. Pagerbima pravede Kestutis Salavejus.

Ale Ruta savo kalbos pradzioje kreipesi i Algirda zodziais: "Mielas rasto broli Algirdai..." Is tikruju, visas jo gyvenimas buvo pasvestas rasymui. Atsimenu, kaip dar visai neseniai tarskejo jo rasomoji masinele, iki pat velumos Algirdas rasydavo, redaguodavo, taisydavo, vel tarskindavo, kol pagaliau gimdavo naujas straipsnis, nauja zinute, nauja knyga. Metai is metu nepavargdamas jis kure. Netgi po patirto insulto, nors ir suprasdamas, kad jo sveikata jam neleidzia jaudintis ir sunkiai dirbti, galvodavo, kele naujas idejas, ragino rasyti. Algirdas jaute, kad jo jegos senka, ypac daug jegu ateme paskutinis jo darbas - "Dailiuju Menu Klubo" metrastis. Tarsi numatydamas savo iskeliavima is sio pasaulio, prase testi jo idejas, spausdinti dar neisleistus jo rankrascius.

Gaila, kad Algirdo Gustaicio veikla lietuviu tarpe liko seselyje, nebuvo jam gyvam esant tinkamai ivertinta. Brazilijos San Paulo mieste 1982 metais jam buvo suteiktas "Kristaus Kryziaus kavalieriaus titulas", 1986 metais San Paulo savivaldybe jam suteike garbes piliecio varda. Lietuviu tarpe buvo apsiribota tik keliais garbes rastais. Kaip sake pats Algirdas, juo dometis pradejo tik paskutiniais jo gyvenimo metais, apie ji ims kalbeti tik po jo mirties. Is tikruju, jau yra rengiama keletas knygu apie jo veikla, daugeja mokslininku, tyrinejanciu jo knygas.

Nusviro Algirdo Gustaicio galva, iskrito is jo ranku rasymo plunksna. "Jeigu norite suzinoti apie mane, skaitykite mano darbus",- sake Algirdas. O jo knygu, straipsniu begales, kurios liudys apie nenuilstama kovotoja uz lietuvybe Algirda Gustaiti. Ilsekis, Algirdai, tu nusipelnei to poilsio.

Reiskiu uzuojauta zmonai Danguolei, dukrai Rutai, anukems ir visiems biciuliams isejus musu mylimam Algirdui.

Kestutis Salavejus

» Sugrįžti į pradžią