|
Akimirkos iš stovyklos:
Visi stovyklos dalyviai
Talentų vakaras
Lietuviška radijo valandėle Ecos de Lituania Argentinoje
Argentinos Lietuviu Bendruomenei yra labai svarbu išlaikyti lietuviška kultūrą. Todėl užpernai Berisso mieste sukūrėme lietuviška radijo valandėlę ECOS DE LITUANIA (Lietuvos Aidai- FM DIFUSIÓN 98.1), ir ji savo darbą pradėjo nuo gegužės pradžios.Kiekviena sekmadieni nuo šeštos valandos vakaro iki aštuntos mes skelbiame lietuviškas žinias, pasakojame apie Lietuvos istorija, pateikiame lietuviškus receptus. Be to, leidžiame lietuviškas dainas ir visus gyventojus informuojame apie Argentinos Lietuviu Bendruomene veikla.
Dabar mes gauname pranešimus ir biuletenius iš Brazilijos, Australijos, Kanados, Amerikos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, ir žurnalą "Pasaulio Lietuvis".Žmones, kurie dirba visa savaite ir surenka daug pokalbiu yra Ecos de Lituania nariai: Cesar Gruce, Fabián Meschini, Isabel Kalvelyte Fourment, Juan José Fourment ir programos vedėjas Juan Ignacio Fourment Kalvelis, ir daugiau negu 15 nariu.
Visi žmonės dirbame ir aktyviai dalyvaujame Nemuno ir Mindaugo draugijoje (Berisso mieste), Argentinos lietuvių Bendruomenėje ir Argentinos Lietuviu jaunimo Sąjungos Valdyboje. Bendradarbiaujame su Buenos Aires ir Rosario miestais.Argentinoje svarbiausia mūsų problema yra ta, kad silpnėja lietuviu kalba, todėl mums labai svarbu siųsti savo jaunimą į Vasario 16-osios gimnaziją.
Norėtume Ecos de Lituania įdėti į internetą, tokiu būdu tos valandėles galima butu paklausyti visame pasaulyje. Tokia mūsų svajone. Dabar ekonomine padėtis Argentinoje yra labai sunki, ir mūsų pastangos siekia programa išlaikyti kiek galima ilgiau.Džiaugiamės ir jaučiamės labai laimingi, kad Ecos de Lituania yra užsienietiškų radijo valandėlių Argentinoje konkurso finale. Kiekvienais metais vyksta konkursas, kuris vadinasi Faro de Oro (Auksinis Švyturys). Iš šimtų užsienietiškų programų (FM) Argentinoje išrinktos tik aštuonios. Finalas vyksta Mar del Plata mieste (prie juros, keturi šimtai kilometru nuo Buenos Aires Argentinos sostines).
Mes stebimės, kad pirma karta dalyvaujame šiame konkurse ir esame finale.Be to, Ecos de Lituania transliavome visą valandą, per Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimą, kuris vyko Argentinoje (Rosario, Buenos Aires, Berisso) nuo sausio penkioliktos iki dvidešimt antros dienos. Transliavome todėl, kadangi dauguma programos nariu buvome ir esame aktyvus Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos nariai.
Mūsų elektroninis pastas yra ecosdelituania@yahoo.com.ar, šituo adresu jus galite parašyti mums lietuviškai.JUAN IGNACIO FOURMENT KALVELIS
Lietuviškos radijo valandėles ECOS DE LITUANIA vedėjas.Argentinos Lietuviu Jaunimo Sąjungos atstovas.
Ruoso Komiteto narys.
Lietuvių Tautos pašaukimas"
|
Lietuvos byla
|
|
J. Venclova "Lietuvių Tautos pašaukimas"
Senosios Lietuvos valdovai, ilgai gindami Vakarų Europos krikščionišką kultūrą nuo barbarų sunaikinimo, pakirto lietuvių tautos fizines jėgas. Lietuvos inteligentai, pasiduodami įvairioms svetimoms įtakoms, nuėjo darbuotis svetimų tautų labui, drauge labai nualindami savosios tautos kultūrą, jos gyvybines jėgas ir jos tautinį susipratimą. Anot Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanio, iš didžios lietuvių tautos beliko tik šešėlis. Ir dabar lietuvių tauta pastatyta hamletiškam likimui: būti ar nebūti. Gi tai įvyko dėl to, kad Lietuvos šviesuomenė nevykdė savo tautos pašaukimo, o pagal mūsų mintytoją dr. A. Maceiną (78-266) tautinis pašaukimas yra tautos gyvybės klausimas ir kad jį atsisakyti vykdyti reikštų pražudyti savo tautą. Tik lietuvių liaudis nesąmoningai vykdė savo tautinį pašaukimą, išlaikydama senąją lietuvių kultūrą bei senąjį visų indoeuropiečių tautų bendrą palikimą, tuo išgelbėdama lietuvių tautą nuo pražūties. Bet ji buvo per silpna sulaikyti pačią lietuvių tautą nuo didžiulio jos sumenkėjimo.
Paskutinė, sovietinė, okupacija (19441990 m.) galutinai pakirto ir
kaimą (kolektyvizacija, partizaninis karas) gyvybinių intelektualinių
jėgų šaltinį. Sovietinės sistemos metais subrendusi 'portfelių pilotų
masė', sugebanti vykdyti tik 'instrukcijas', nulėmė ir naujausią
emigracijos bangą, kuri gali būti pražūtinga mūsų tautai... . daugiau:: Lietuvos.net/istorija/lietuviu_tauta |
Persekiojimai, trėmimas, prievartavimai, žudymai, plėšimai, nesiskaitymas, vergimas, naikinimai pėdsakai liudijantys tai. Skaudžiausios mūsų tautai, piliečiams, valstybei akimirkos, jų užsakovai ir atlikėjai turi būti žinomi ir nubausti, bent jau paskelbimu jų vardų ir darbų. Padėję tomis akimirkomis išgyventi turi būti žinomi taip pat. Fizinė (kariniai, ekonominiai, etc.) ir dvasinė (kultūrinė, religinė, etc.) priespauda arba genocidas bus kriterijai įvardijant nusikaltėlius. Liudijimus ir faktus pateiks įvykių amžininkai. Nuo seniausių laikų iki nūdienos... . daugiau: Lietuvos Byla |
Skaito mūsose ir mokinasi istorijų, kaip kitur dėl laisvės kovota ir tenai ieško pavyzdžių. Tik pas savęs, Lietuvos praeityje, jų neieško... .
Kodėl? Yra keletas priežasčių. Sukilimus prieš rusus aprašinėjo dažniausiai lenkų istorikai, įvykius vertindami bajorų (šlėktos) arba tautiniu požiūriu (ta pati liga kankina ir Lietuvos istorikus); šališkumo negalėjo atsikratyti ir kairiųjų pažiūrų istorikai. Rusų gi istorikai - visi valdžios šalininkai, matė visame tik savo naudą ir vienos rusų valdžios darbus gyrė, liaupsino, ir tyčia ar netyčia teisybės nepasakė. Dar blogiau buvo Sovietinės okupacijos metais (1940-1991), kuomet Lietuvos-Lenkijos laisvės kovomis domėtis buvo ne tik draudžiama, bet ir pavojinga. Šališka buvo ir kitų šalių spauda vengusi išsamiau aprašyti, ištirti 1862-1864 metų įvykius Lietuvoje-Lenkijoje. Ir susidarydavo įspūdis, jog 1863 metų sukilimas Lietuvoje - ponų bajorų išmislas arba tik vienų lietuvių - lenkų tautinis sukilimas. Vis tai yra prietarai ir jau laikas būtų (Lietuvoje ir ne tik) jų atsikratyti. O jeigu jau taip ir būtų nutikę, vis tiek reikia pažinti ne taip jau senos praeities įvykius. Tad šiame darbe pateiksime trumpą 1863 - 64 m. sukilimo istorijos apžvalgą.
A. J. 1920 m. XI Kaunas/A. C. 2005 m. X - Londonas
Esu dėkingas Londono lietuviams (ypatingai V. ir Ž.), kurių dėka ši knyga ir skelbiama internete.
|
|
|
|
|
|