Lietuvos Istorija
Algirdas Gustaitis
Raštai
Kūryba ir Kūrėjai
Lietuvos.net prašymas
Lietuvos.net tai aukų ir savo laisvą laiką skiriančių žmonių dėka išsilaikanti svetainė.

Jei manote jog galite padėti finansiškai arba savo kūriniais praturtinti Lietuvą rašykite į:

valstybe@yahoo.com

   

 

Kviečiame prisijungti prie judėjimo Valstybė.

 

Daugiau rasite pokalbiuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Internete Lietuvos.net

Lietuvos.net. skelbimai, naujienos, žinios ir reklama.
 

Lietuvos.net skelbimai, naujienos, žinios ir reklama.

 

Pasaulio lietuvių bendruomenė.

 

Už skelbimų turinį atsako jų autoriai.

 

Laisvą reklaminį plotą  gali užimti Jūsų reklama ir skelbimai. Tarkimės.

 

Spauda:

 

Žurnalas vaikams "Bitutė"

Aušros Vartų g. 12
LT-01129 Vilnius
Tel. 370 4(5) 264 48 85
Faks. 370 4(5) 212 14 67
El. p.: bitute@vilnensis.lt

Žurnalą leidžia VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba.
Vieno egzemplioriaus kaina 3,50 Lt.
Prenumerata metams – 32,89 Lt.
„Bitutė“ – spalvotas, atnaujintas, 32 puslapių mėnraštis vaikams nuo 6 iki 12 metų.

 
Kiti skelbimai:
 

 Jadvygos žolės: vaistažolių vaistinė-ūkis,

J. Balvočiūtės IĮ


Visi žino žolių - gyduolių teigiamą poveikį organizmui. Siūlome įsigyti Jadvygos Balvočiūtės, provizorės nuo Viekšnių, paruoštų žolelių arbatų mišinių (pagal metų laiką, savijautą). Arbatas galite įsigyti daugumoje Lietuvos vaistinių.

Norintiems aplankyti ekologinį vaistažolių ūkį, kreiptis:

Gyvolių k., Mažeikių r.,

89483 Lietuva


Telefonas: + 370 (8 443) 36400; (8 443) 37118.
Mobilusis telefonas + 370 (8 689) 17224.
Faksas: +370 (8 443) 36400.
E-paštas: jb@email.lt

 

Žemėlapis:

 

Pasaulio lietuvių bendruomenė:

Argentina:

 

Pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis

Vicepirmininkė Jorgelina Lukošius

Pirmoji sekretorė Alejandra Cagliardi Semėnas

Antroji sekretorė Ingrid Repšys 

Pirmoji iždininkė Denise Repšys 

Antroji iždininkė  Diana Verónica Pokorny

 

Regionų atstovai: Analía Lukošius, Alejandra Pumar Žebrauskas, Pablo Sansón, Maria Valeria Palaikis, Santiago Žemaitis, Norberto Menendez.

 

 

Sveikinimas su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais:

 

 

Argentinos lietuviai

Argentinos lietuvių bendruomenė

 

 ALJS (Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos) Stovykla 2005 m.

 

Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjunga (ALJS) spalio 29 ir 30 dienomis Berisso mieste (Buenos Aires provincijoje) organizavo didelę maisto stovyklą, į kurią susirinko apie 100 jaunuolių iš visos Argentinos.

Tarp kitų stovyklos dalyvių buvo Nicolás Velo (Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjunga, ULJS) ir Urugvajaus Lietuvių Bendruomenės leidinio “Žinios” redaktorius Fernando Jorge Ivanauskas.

 

Prie stovyklos organizavimo ženkliai prisidėjo Lietuvos Ambasada Argentinoje ir P. Arvydas Naujokaitis, Berisso miesto savivaldybės valdytojas, Inž. Algimantas Rastauskas, Lietuvos Garbės Konsulatas Argentinoje, Dr. Jonas Martynas Daujotas, Lietuvos informacijos biuras, P. Artūras Mičiudas bei visos Argentinos lietuvių draugijos: Lietuvių susivienijimas Argentinoje,  “Mindaugo” lietuvių draugija, “Lietuvių Centras”, “Nemuno” lietuvių draugija, Lietuvių “Olgbrun” bendruomenės muziejus, vasarnamis ir “Sąjūdis”.

 

Visos stovyklos metu žaidėme daug įvairių žaidimų. Pirma, šeštadienio popietę įvyko susipažinimo žaidimas. Reikia priminti, kad registracijos metu kiekvienam dalyviui prisiminimui įteikėme stovyklos marškinėlius su ALJS ir šios stovyklos logotipais.

 

Argentinos lietuvių tautinių šokių jaunesniųjų grupių šokėjai taip pat aktyviai dalyvavo stovyklos veikloje, sėkmingai bendravo ir bendradarbiavo su vyresniais ALJS veikėjais. Už visas pergales žaidimuose kiekvienas buvo apdovanojamas “litais” (pinigų kopijomis). Tikslas buvo supažindinti jaunesniuosius savo draugus su Lietuva, o šiuo atveju – su Lietuvos pinigais.

 

Po užkandžių dalyviai žaidė futbolą, tinklinį, o vakare prie laužo vyko tikra šventė. Tačiau geriausias stovyklos momentas buvo vis dėlto  “Talentų vakaras”.

 

Sekmadienį po pietų buvo įteikiami medaliai geriausiems grupių atstovams. Be to, pateikėme  įdomų ir išsamų žurnalą, kuriame gausu informacijos apie ALJS veiklą, visų Argentinos lietuvių jaunimo tautinių šokių grupes, Prel. Edmundo Putrimo biografija, lietuviškų patiekalų receptų, lietuviškų pasakų bei legendų ir kt.

 

Sekmadienio vakarą vyko diskusija (studijų dienos). Čia pateikėme informaciją ir pastabas apie Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą ir Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą.

 

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems už prasmingą darbą ir dalyvavimą stovykloje, o lietuviškoms organizacijoms už mums be galo svarbią savanorišką pagalbą.

Iki kitos stovyklos!!

 

Juan Ignacio Fourment Kalvelis

 

ALJS Krašto Valdybos pirmininkas (kalvelis_jif@hotmail.com)

ALJS Stovyklos organizatorius

Lietuviškos radijo valandėles “ECOS DE LITUANIA” vedėjas (ecosdelituania@yahoo.com.ar)

Akimirkos iš stovyklos:

 

Visi stovyklos dalyviai

Talentų vakaras

 

Lietuviška radijo valandėle “Ecos de Lituania” Argentinoje

Argentinos Lietuviu Bendruomenei yra labai svarbu išlaikyti lietuviška kultūrą. Todėl užpernai Berisso mieste sukūrėme lietuviška radijo valandėlę “ECOS DE LITUANIA” (“Lietuvos Aidai”- FM DIFUSIÓN 98.1), ir ji savo darbą pradėjo nuo gegužės pradžios.

Kiekviena sekmadieni nuo šeštos valandos vakaro iki aštuntos mes skelbiame lietuviškas žinias, pasakojame apie Lietuvos istorija, pateikiame lietuviškus receptus. Be to, leidžiame lietuviškas dainas ir visus gyventojus informuojame apie Argentinos Lietuviu Bendruomene veikla.

Dabar mes gauname pranešimus ir biuletenius iš Brazilijos, Australijos, Kanados, Amerikos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, ir žurnalą "Pasaulio Lietuvis".

Žmones, kurie dirba visa savaite ir surenka daug pokalbiu – yra “Ecos de Lituania” nariai: Cesar Gruce, Fabián Meschini, Isabel Kalvelyte Fourment, Juan José Fourment ir programos vedėjas Juan Ignacio Fourment Kalvelis, ir daugiau negu 15 nariu.

Visi žmonės dirbame ir aktyviai dalyvaujame Nemuno ir Mindaugo draugijoje (Berisso mieste), Argentinos lietuvių Bendruomenėje ir Argentinos Lietuviu jaunimo Sąjungos Valdyboje. Bendradarbiaujame su Buenos Aires ir Rosario miestais.

Argentinoje svarbiausia mūsų problema yra ta, kad silpnėja lietuviu kalba, todėl mums labai svarbu siųsti savo jaunimą į Vasario 16-osios gimnaziją.

Norėtume “Ecos de Lituania” įdėti į internetą, tokiu būdu tos valandėles galima butu paklausyti visame pasaulyje. Tokia mūsų svajone. Dabar ekonomine padėtis Argentinoje yra labai sunki, ir mūsų pastangos siekia programa išlaikyti kiek galima ilgiau.

Džiaugiamės ir jaučiamės labai laimingi, kad “Ecos de Lituania” yra užsienietiškų radijo valandėlių Argentinoje konkurso finale. Kiekvienais metais vyksta konkursas, kuris vadinasi “Faro de Oro” (“Auksinis Švyturys”). Iš šimtų užsienietiškų programų (FM) Argentinoje išrinktos tik aštuonios. Finalas vyksta Mar del Plata mieste (prie juros, keturi šimtai kilometru nuo Buenos Aires – Argentinos sostines).

Mes stebimės, kad pirma karta dalyvaujame šiame konkurse ir esame finale.

Be to, “Ecos de Lituania” transliavome visą valandą, per “Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimą”, kuris vyko Argentinoje (Rosario, Buenos Aires, Berisso) nuo sausio penkioliktos iki dvidešimt antros dienos. Transliavome todėl, kadangi dauguma programos nariu buvome ir esame aktyvus Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos nariai.

Mūsų elektroninis pastas yra ecosdelituania@yahoo.com.ar, šituo adresu jus galite parašyti mums lietuviškai. 

JUAN IGNACIO FOURMENT KALVELIS

Lietuviškos radijo valandėles “ECOS DE LITUANIA” vedėjas.

Argentinos Lietuviu Jaunimo Sąjungos atstovas.

Ruoso Komiteto narys.
 
 
 

 

Lietuvių Tautos pašaukimas"
Lietuvos byla

J. Venclova "Lietuvių Tautos pašaukimas"

 

Senosios Lietuvos valdovai, ilgai gindami Vakarų Europos krikščionišką kultūrą nuo barbarų sunaikinimo, pakirto lietuvių tautos fizines jėgas. Lietuvos inteligentai, pasiduodami įvairioms svetimoms įtakoms, nuėjo darbuotis svetimų tautų labui, drauge labai nualindami savosios tautos kultūrą, jos gyvybines jėgas ir jos tautinį susipratimą. Anot Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanio, iš didžios lietuvių tautos beliko tik šešėlis. Ir dabar lietuvių tauta pastatyta hamletiškam likimui: būti ar nebūti. Gi tai įvyko dėl to, kad Lietuvos šviesuomenė nevykdė savo tautos pašaukimo, o pagal mūsų mintytoją dr. A. Maceiną (78-266) „tautinis pašaukimas yra tautos gyvybės klausimas ir kad jį atsisakyti vykdyti reikštų pražudyti savo tautą“.

Tik lietuvių liaudis nesąmoningai vykdė savo tautinį pašaukimą, išlaikydama senąją lietuvių kultūrą bei senąjį visų indoeuropiečių tautų bendrą palikimą, tuo išgelbėdama lietuvių tautą nuo pražūties. Bet ji buvo per silpna sulaikyti pačią lietuvių tautą nuo didžiulio jos sumenkėjimo.

Paskutinė, sovietinė, okupacija (1944–1990 m.) galutinai pakirto ir kaimą (kolektyvizacija, partizaninis karas) – gyvybinių intelektualinių jėgų šaltinį. Sovietinės sistemos metais subrendusi 'portfelių pilotų masė', sugebanti vykdyti tik 'instrukcijas', nulėmė ir naujausią emigracijos bangą, kuri gali būti pražūtinga mūsų tautai... .
Norint išgelbėti Lietuvą nuo pražūties, reikia visiems lietuviams atsipalaiduoti nuo visokių svetimų žalingų įtakų, kurios paralyžiavo lietuvių tautos gyvybines jėgas, eiti lietuvišku keliu, gilinti savo lietuvišką sąmonę, vieningai dirbti visomis savo jėgomis stiprinant lietuvių tautą bei Lietuvos gerovę, puoselėjant savo nuo seno paveldėtą lietuvišką kultūrą, kuri per amžius buvo lietuvių tautos išlikimo pagrindas.

daugiau:: Lietuvos.net/istorija/lietuviu_tauta

"Lietuvos Byla"

Persekiojimai, trėmimas, prievartavimai, žudymai, plėšimai, nesiskaitymas, vergimas, naikinimai – pėdsakai liudijantys tai. Skaudžiausios mūsų tautai, piliečiams, valstybei akimirkos, jų užsakovai ir atlikėjai turi būti žinomi ir nubausti, bent jau paskelbimu jų vardų ir darbų. Padėję tomis akimirkomis išgyventi turi būti žinomi taip pat.

Fizinė (kariniai, ekonominiai, etc.) ir dvasinė (kultūrinė, religinė, etc.) priespauda arba genocidas bus kriterijai įvardijant nusikaltėlius. Liudijimus ir faktus pateiks įvyk amžininkai. Nuo seniausių laikų iki nūdienos... .

daugiau: Lietuvos Byla

1863 - 1864 metų laisvės kovos Lenkijoje ir Lietuvoje

Skaito mūsose ir mokinasi istorijų, kaip kitur dėl laisvės kovota ir tenai ieško pavyzdžių. Tik pas savęs, Lietuvos praeityje, jų neieško... .

Kodėl? Yra keletas priežasčių. Sukilimus prieš rusus aprašinėjo dažniausiai lenkų istorikai, įvykius vertindami bajorų (šlėktos) arba tautiniu požiūriu (ta pati liga kankina ir Lietuvos istorikus); šališkumo negalėjo atsikratyti ir kairiųjų pažiūrų istorikai. Rusų gi istorikai - visi valdžios šalininkai, matė visame tik savo naudą ir vienos rusų valdžios darbus gyrė, liaupsino, ir tyčia ar netyčia teisybės nepasakė. Dar blogiau buvo Sovietinės okupacijos metais (1940-1991), kuomet Lietuvos-Lenkijos laisvės kovomis domėtis buvo ne tik draudžiama, bet ir pavojinga. Šališka buvo ir kitų šalių spauda vengusi išsamiau aprašyti, ištirti 1862-1864 metų įvykius Lietuvoje-Lenkijoje. Ir susidarydavo įspūdis, jog 1863 metų  sukilimas Lietuvoje - ponų bajorų išmislas arba tik vienų lietuvių - lenkų tautinis sukilimas. Vis tai yra prietarai ir jau laikas būtų (Lietuvoje ir ne tik) jų atsikratyti. O jeigu jau taip ir būtų  nutikę, vis tiek reikia pažinti ne taip jau senos praeities įvykius. Tad šiame darbe pateiksime trumpą 1863 - 64 m. sukilimo istorijos apžvalgą.

A. J. 1920 m. XI Kaunas/A. C. 2005 m.  X - Londonas

Esu dėkingas Londono lietuviams (ypatingai V. ir Ž.), kurių dėka ši knyga ir skelbiama internete.

      daugiau: 1863 metų laisvės kovosi

  Nuotraukų galerija

Lietuvos nuotraukos

Lietuvos vaizdai
Įspūdingos vietos, žymiausi mūsų galingos ir didingos praeities liudytojai.

daugiau: foto nuotraukos

   Naujos dalys apie Lietuvišką paveldą:

   Pokalbiai - Forumas - Istorijos pamokos (nauja)
Londone JK, kelis metus iš eilės vesdavau paskaitas apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį. Susikaupė nemažai juodraščių, kurie ateityje (gal būt) virs atskira Lietuvos Istorijos knyga. Nuo šiol kiekvieną savaitę pasidalinsime šiais bylojimais su visais Lietuvos.net svetainės lankytojais ir rėmėjais. Tuo pačiu lauksime ir jūsų pastabų, papildymų.
   Reklama

NG  

 

 

 

 

National Geograpich Society

 


daugiau: National Geographic