KOMISIJOS IŠVADOS IR SPRENDIMAI

TARPTAUTINĖ KOMISIJA NACIŲ IR SOVIETINIO OKUPACINIŲ REŽIMŲ NUSIKALTIMAMS LIETUVOJE ĮVERTINTI

LIETUVOS OKUPAVIMAS/ANEKSAVIMAS IR SOVIETIZACIJA

IŠVADOS
(patvirtinta 2003 12 17)

1. SSRS užsienio politika ruošiantis Lietuvos okupavimui. 1939 m. Lietuvos valstybingumui iškilo grėsmė. Ją kėlė agresyvios kaimyninės valstybės - nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Pastaroji valstybė šiam agresyviam aktui tarptautines prielaidas pradėjo ruošti nuo 1939 metų. Sudarius Molotovo -Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, 1939 m. spalio 10 d. pasirašius Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, buvo apribota savarankiška Lietuvos užsienio politika ir prarastas neutralios valstybės statusas. Sovietų Sąjunga pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis bei vykdydama užsienio politiką, nukreiptą prieš Lietuvos valstybingumą, 1940 m. pirmąją pusę pasirengė okupuoti Lietuvą.
   
    
2. Karinis Lietuvos okupavimo planas. Diplomatinis Lietuvos okupavimo paruošimas vyko kartu su karinių priemonių ruošimu. Kariniu požiūriu Lietuvos padėtis pasikeitė nuo 1939 m. rudens, krašte įsteigus Raudonosios armijos karines bazes. Lietuvos okupavimo karinio plano įgyvendinimas prasidėjo 1940 m. pavasarį. 1940 m. gegužės-birželio mėnesiais Sovietų Sąjunga visapusiškai pasiruošė kariniam puolimui prieš Lietuvą ir jos okupavimui. 1940 m. birželio 11 d. galutinai patvirtinti karinio Lietuvos okupavimo planai. Lietuvai priėmus Sovietų Sąjungos ultimatumą, karinė operacija buvo pakeista į kariuomenės įvedimą į šalį.
   
    
3. Lietuvos vidaus politinė padėtis okupacijos išvakarėse. Lietuvos vidaus politinę raidą ypatingai paveikė 1938-1939 metais Lenkijos ir Vokietijos įteikti Lietuvai ultimatumai, prasidėjęs II-sis Pasaulinis karas, 1939 m. spalio 10 d. sutartis su Sovietų Sąjunga. Vilniaus krašto atgavimas bei raudonosios armijos įgulų dislokavimas didino įtampą visuomenėje. Į Lietuvos vidaus reikalus ėmė kišti Sovietų Sąjunga. Lietuvos Valstybės Gynybos Taryba bekylančią grėsmę aptarė 1940 m. vasario ir gegužės mėn. bei nutarė, jog kilus SSRS agresijai bus priešinamasi ginklu. Grėsmės akivaizdoje, galutinai nusivylę visų politinių jėgų konsolidacijos galimybe, opozicinių partijų atstovai siekė sukelti vyriausybės krizę ir suformuoti naują vyriausybę.
   
    
4. Lietuvos Prezidentas, kaip gynybą privalėjęs organizuoti ginkluotųjų pajėgų vadas, jokių konkrečių veiksmų nesiėmė. Gautas ultimatumas reiškė, kad bet kokiu atveju prasidės karinė krašto okupacija. Prezidentas siūlė svarstyti tik vieną ultimatumo punktą - naujos vyriausybės sudarymo klausimą, ultimatumą atmesti ir priešintis. Dauguma vyriausybės narių bei į posėdį iškviesti kariuomenės vadai atmetė ginkluoto pasipriešinimo galimybę. Nebuvimas demokratinio valdymo tradicijų suformavo opozicija, kuri ultimatume įžvelgė galimybę likviduoti A. Smetonos režimą. Agresija nebuvo įvardinta, į ultimatumo priėmimo tekstą protestas nebuvo įrašytas. Sovietų Sąjunga pasinaudojo sudėtinga politine situacija šalyje, padidino įtampą, suskaldė Lietuvos politinį elitą ir pradėjo okupaciją.
   
    
5. Lietuvos okupavimas. 1940 m. birželio 15-16 dienomis Lietuvos teritorija buvo okupuota Raudonosios armijos. RA užėmė ir pietvakarinę Užnemunę, dalį, kuri pagal 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptuosius protokolus buvo skirta Vokietijai. 1941 m. sausio 10 d. už šią teritoriją Sovietų Sąjunga sumokėjo 7,5 mln. aukso dolerių.
   
    
6. Karinės krašto okupacijos pagrindimą ir aneksijos plano realizavimą koordinavo SSRS vyriausybės įgaliotas atstovas V. Dekanozovas. Iš SSRS pasiuntinybės bei atvykusių NKVD darbuotojų, RA įgulų vadovybės, Lietuvos KP CK narių buvo sudaryta speciali grupė, kuri sprendė vyriausybės formavimo ir veiklos klausimus. Aneksijos planas rėmėsi siekiu įjungti Lietuvą į Sovietų Sąjungą formaliai vadovaujantis Lietuvos konstitucija bei įstatymais. Nepavykus to padaryti dėl A. Smetonos išvykimo, buvo ryžtasi pažeisti Lietuvos konstituciją ir pavesti suformuoti vyriausybę Sovietų Sąjungai palankiam asmeniui J. Paleckiui.
   
    
7. Birželio 17 d. nauja vyriausybė, pavadinta "liaudies vyriausybės" vardu, buvo patvirtinta Prezidento pareigas ėjusio A. Merkio. Tokia vyriausybė turėjo tikslą tarnauti Sovietų Sąjungos siekiams, užmaskuoti karinę okupaciją, nuraminti visuomenę. Palaipsniui į vyriausybę skiriami komunistai užėmė svarbiausias ministerijas. Nuo liepos 5 d. ministrai- nekomunistai jokios reikšmės nebeturėjo.
   
    
8. Inscenizuojant konstitucingumą J. Paleckis užėmė Respublikos prezidento pareigas ir prisiekė valstybės konstitucijai. Pagal ją prezidentas turėjo vadovauti nepriklausomai ir suvereniai Lietuvos valstybei bei valdyti be pašalinės įtakos. Imta griauti Lietuvos valstybės politines ir visuomenines struktūras, mažinti gyventojų teises. Legalizuotos Maskvos kontroliuojamos antivalstybinės komunistinės organizacijos ir uždarytos visos politinės, visuomeninės, kultūrinės, religinės organizacijos. Politinius pertvarkymai užbaigti paleidus 1936 metų Seimą. Taip buvo ruošiama Lietuvos aneksavimo dirva. 1940 m. liepos mėnesį paskelbus naują rinkimų įstatymą buvo paruoštos prielaidos Lietuvos aneksavimui.
   
    
9. Rinkimai į "liaudies seimą" kaip priemonė Lietuvos aneksijai paruošti. Paskelbtas "liaudies seimo" rinkimų įstatymas neatitiko Lietuvos įstatymų, pagal kuriuos nuo rinkimų paskelbimo iki rinkimų turėjo praeiti 2 mėnesiai. Nedemokratinis rinkimų įstatymas nustatė, kad balsuoti privalėjo visi (§ 24), pase bus daromos atžymos (§ 35), kandidatai keliami tik "darbo žmonių" susirinkimuose. Be to, nebuvo sudaryti rinkėjų sąrašai. Siekiant pridengti LKP, buvo įkurta fiktyvi "Lietuvos darbo liaudies sąjunga", kuri vienintelė oficialiai dalyvavo rinkimuose.
   
    
10. Pateiktoji "Darbo liaudies sąjungos rinkiminė platforma" skelbė mokesčių ir įsiskolinimų likvidavimą ūkininkams, didesnį atlyginimą ir geras darbo sąlygas darbininkams, nemokamą socialinį aprūpinimą, gydymo ir švietimo plėtrą ir pan. Bet nebuvo skelbiama, kad bus pakeista santvarka ir Lietuva prijunta prie SSRS. Prieš rinkimus buvo griebtasi suėmimų, represijų.
    
     
11. Autoritarinis režimas Lietuvoje nesukūrė pilietinės visuomenės ir tai buvo priežastis, kodėl nemažai Lietuvos gyventojų atėjo į rinkimus. Naujausiais tyrinėjimų duomenimis, yra nustatyta, kad atėjo į rinkimus 85,2 % visų rinkėjų. Už bent vieną kandidatą balsavo 55 % visų atėjusių į rinkimus. Už kiekvieną kandidatą buvo balsuojama atskirai ir išrinktas galėjo būti tik tas, kuris gavo daugiau nei 50 % rinkėjų balsų. Absoliuti kandidatų dauguma nebuvo išrinkti pagal rinkimų įstatymo nuostatas, bet buvo paskelbti išrinktais. Rinkimų rezultatai buvo suklastoti.
    
     
12. "Liaudies seimo" vieta Lietuvos aneksavime. Po "liaudies seimo" rinkimų prasidėjo pagrindinis krašto aneksavo etapas. Sovietų Sąjungos atstovams paruošus planą bei vadovaujant, aneksijos organizacinį darbą atliko Lietuvos komunistai. Seimo darbas buvo organizuotas pažeidžiant bet kokias nutarimų priėmimo taisykles bei tikslingai siekiant, kad niekas negalėtų pasipriešinti aneksavimo planui. Sukurta balsavimo sistema, kurioje priimant nutarimus balsų niekas neskaičiavo. Įstatymų projektų niekas nesvarstė komisijose, o priimti juos buvo galima tik trečiuoju skaitymu. Valstybės santvarkos ir šalies suverenumo pakeitimo teisės seimas neturėjo. Pagal 1938 m. konstituciją "suverenumas nepavedamas seimui ... neturi teisinės galios spręsti pačios valstybės likimo".
    
     
13. Liepos 21 d. buvo svarstytas valstybės santvarkos ir įjungimo į SSRS klausimas. "Liaudies seimo" nutarimai buvo inspiruojami Sovietų Sąjungos. Tai buvo padaryta laužant seimo procedūrą, pažeidžiant Lietuvos konstituciją. "Liaudies seimas" likvidavo Lietuvos valstybingumą. Pradėtas spartus Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo keitimas. Lietuvos sovietizacija vyko dar Lietuvai netapus Sovietų Sąjungos dalimi. LKP, kurios veikla buvo nukreipta prieš šalies valstybingumą, suvaidino Sovietų Sąjungos planų pagrindinės vykdytojos vaidmenį.
    
     
14. Galutinė aneksija įvykdyta 1940 m. rugpjūčio 3 d. kai Maskvoje vykusi SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesija nutarė prijungti Lietuvą prie SSRS.

Atgal į Lietuvos.net tinklapį