IV DALIS IŠCENZŪRUOTA PRAEITIS

NEDOZVOLENNO  CENZUROJU

ZABRONIONE

VERBOTEN

NON  IMPRIMATUR

ĮŽANGINĖ   PASTABA

Knygai  jau gerokai įpusėjus, vis dėlto kai kam gal dar galėtų kilti neaiškumų dėl mano vartojamo "gudų" vardo. Jis nieko bendra neturi su dabartiniais baltgudžiais, kalbančiais rusiška tarme. Mano gi gudai, gudonai, gautoriai, gaučiai, vyčiai - gudai tai istoriniai "gotai". Tie visi vardai kilę iš mūsų veiksmažodžio gaudyti,   kurio nei slavai, nei germanai neturi. Jei visgi dar neaišku, patarčiau dar kartą atidžiau perskaityti "Yra šalis", "Nauvaros kraštas" ir "Sidabro šeruolių banda", kur įrodoma, kad "vizigotai" tai lietuviai vyčiai - gudai.

Basanavičius irgi jau seniai įrodė jotvingių - gotų tapatybę, (Lietuvių Pasakos, IV t. prakalba). Basanavičiaus tezė paprasta ir aiški: pradžioje jotvingiai istorinių šaltinių buvo rašomi getviais, gečviais, getvingiais, o G raidei suminkštėjus, virto jotvingiais pagal klasišką ir gerai žinomą kalbinę Ge > Gia > Ja taisyklę. Jo įrodymas moksliškai be priekaišto, todėl ligi šiol niekas nesugebėjo jo atremti, nors bandymų nestigo. Maža to, paskutinių kelių metų tarpe jis susilaukė didelio dėmesio ir pagarbos net užsienio mokslininkų tarpe, kaip vėliau pamatysime.

GUDAI, vokiečių kraipomi "gotais ", nuo proistorės laikų gyveno ir tebegyvena Lietuvoje, kaip įrodo jų pavardės, pradedant Gedi­minu (Gaude Mainu): Gudas, Gudaitis, Gasius, Getas, Gečas, Gasionas, Gavalas, Gavelis, Gavėnia, Gaurilius, Gauras, Gudelis, Gugas, Gedeika, Guteikis, Gutauskas, Gajauskas, Gatavynas, Gauronskas, Gedminas, Gedmintas, Gedgaudas, Rimgaudas, Skirgaudas, Giedraitis, Gudauskas, Gudėnas, Gustaitis, Gudavičius (Guda - Vyčius). Taip pat ir tūkstančiai panašių vietovardžių vis tebeliudija jų buvusias gyvenvietes. Pagaliau ir pats jų tautos vardas išliko pas mus grynas ir nesudarkytas: GUDAI. Žemaičiai taip vadina suvalkiečius, ir visai teisingai - juk jie jotvingių palikuonys.

"Sic famosum regnum fortissimamque gentem diuque regnantem tandem pene duomillensimo et tricesimo anno"... Jornandes, Getica.

...Justinianas su karvedžiu Belisarium 540 m. po Kr. nukariavo gudų "taip išgarsėjusią karalystę ir galingiausią tautą, viešpatavusią 2030 metų."

Tuo būdu Girdonis, pasiremdamas Cassiodoru ir Ablabium, kuriuos paliudija  Herodotas, Orosius, Jokymas, Žiniavaldas ir aibės kitų nepriklausomų nuo viens kito senoviškų šaltinių, nustato Gudų Imperijos pradžią 1490 metų prieš Kr., arba 3462 metai nuo mūsų dienų.

Tačiau mūsų istorikas buvo perdaug pesimistiškas. Vytingio ir jo žmonos Motės Šventos kapituliacija pabaigė tik ostrogotų karaliavimą Italijoje. Kitos gudų užkariautojų šakos - Vyčių Gudų karjera tebesitęsė ligi 711 m. po Kr. įvykusios arabų invazijos; tačiau musulmonai nepajėgė pavergti visos tautos, ir pamažu gudų atgimimas ne tik juos asimiliavo, bet rado tautos Šaknyse užtenkamai energijos sukurti naują imperiją pietų ir centrinėje Amerikoje.

Pareinio liaudai, seniausioji Trojos išeivių šaka, kad ir apkrikš­tyta 499 metais, irgi nenustojo mūsų tautos įgimtojo vidinio veržlumo, ir Karaliaus (Karolio)  Didžiojo laikais davė pradžią naujos Romos Imperijai.

Svarbiausioji gi mūsų protėvių gimtinė - Gemarių (Kimerių) Gemaičių (Žemaičių), Gauduvingių (Jotvingių) arba Galupėdų - Gepidų - Galindų  ir visų kitų Gudų, Rasų, Varingių, Liaudų, Vyčių, Vykingių bernelių kraštas - Gintaro kelio Šermačia - Gardarikė, visai nebodama Girdonio diagnozės, klestėjo dar ligi tos lemtingos valandos, kai Jogaila savo rankomis 1387 metais užliejo Vilniuje Amžinąją Ugnį, degusią mūsų žemėje daugiau kaip pustrečio tūkstančio metų.

Apgailėtina, jog vietoje dvylikos tomų, kurių užsitarnauja mūsų praeitis, šioje apžvalgoje tegalima pateikti tik istorinius griaučius, trumpinant, schematizuojant, teužsimenant tik paskubomis apie svarbiausius mūsų tautos raidos kelrodžius, retkarčiais pailiustruojant ryškesniais praeities vaizdeliais.

Šios knygos tikslas: atidaryti  akis tiems, kurie instinktyviai jautė, jog istorijos srityje buvome svetimų įtakos apsvaiginti. Laikui bėgant gal atsiras jaunų užsidegėlių, kurie nebodami   “ex cathedra" pamokslų, išplės ir pagilins apverktinai apleistą mūsų proistorės tyrinėjimą.

Turiu atkreipti skaitytojų dėmėsį, jog toliau spausdinamose keturiose lentelėse sutraukta visa mano knygos esmė. Tas datas ir įvykius turėtų atmintinai žinoti kiekvienas apsišvietęs lietuvis.

II. ŠERMAČIA

Pilypas Makedonietis veda Medupę,

gudų karaliaus GUDILOS dukterį                       359 - 336 prieš Kr.

Jų sūnus ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS         336 - 323 prieš Kr.

mirdamas paveda Imperiją gudų karvedžiui

PEREIDIKIUI, savo kraujo apžado broliui.

Tas valdo du metu ir nužudomas Egipte.          323 - 321 prieš Kr.

Gudų Imperatorius BŪRŲ - EISTIS (Burvista),

Kr. Krivaičio DIDONIO pamokymais, apvaldo

Moldaviją, Rumuniją, Bulgariją, Vak. Ukrainą,

Bukoviną, Vengriją ir Čekiją                                88 prieš Kr.

GEMOŽIS (Comosis) valdo                              56 - 23 prieš Kr.

KARALIUS (Coryllus) valdo                          22 prieš Kr. - 18 po Kr.

GALUPIS (Gapt), Gepidų eponimas              51 - 83 po Kr.

AUGIS, Aukštaičių eponimas                       118 - 150 po Kr.

AMAL, Gemalių eponimas                           151 - 183 po Kr.

OSTROGOTAS, Ostrogotų eponimas         218 - 250 po Kr.

GYNEIVA (Knyva) nugali Romos Imp.Dydžių       251 - 283 po Kr.

AUKŠTUOLIS                                                 284 - 317 po Kr.

RAUSIMANTAS, ARIJŲ RIKIS kovoja

prieš imp. Konstantiną                                   321 - 326 po Kr.

GEBA - RIKIS                                                 318 - 350 po Kr.

VARUMONIŲ RIKIS

Vyčių - gudų, vandų, varulių, ostrogotų, slavų,

gepidų, eisčių, ir visų rasų Imperatorius,

didžiosios Baltijos - Gudijos valdovas              351 - 376 po Kr.