T. Hobbes'as rašydamas apie žmogus prigimtį, mąstė: jei civilizuotas asmuo yra toks nežmoniškai žiaurus, kaip tuomet jis elgtųsi jei nebūtų įstatymų ir atsakomybės?"

 

Prie ko prisikirti sadistinius kankinimus ir patologinius pasityčiojimus iš asmens vykdytų Katalikiškos Europos bendruomenės? Civilizuotos būtybės ar žvėriškos prigimties poelgių? Kalbantys apie meilę Dievui ir žudantys tuo paties "Meilės Dievo" vardu ... .

Akivaizdu, Romos Katalikų bažnyčia - tai viena iš baisiausių religinių sektų žmonijos istorijoje, kuriai prilygti gali tik kita, "mokslinė", sekta - 'Komunistai'... .

 

Sekančią medžiagą pateikiame ne kaip norą pakenkti krikščioniškam tikėjimui, religinėms bendruomenėms, bet kaip liudijimą, kaip atminimą milijonams be priežasties nukankintų ir nužudytų aukų, kaip įspėjimą kas gali nutikti jei religinis fanatizmas paima viršų. Pateikiame kaip pavyzdį savanaudiškumo, veidmainystės ir demagogijos, kaip pavyzdį tikėjimo ir ryžto mirti už savo pasirinktus idealus ... . Atmink mirusius ... ir atmink, jog tu esi asmuo nuo kurio priklauso dabartis - be prievartinės mirties, veidmainystės, fanatizmo, pasityčiojimų ir kitų , svetimų, žmogaus prigimčiai blogybių... . Tu, skaitytojau, kuri ateitį - tai kurk ją Dorai ir Šventai, taip, kaip kūrė mūsų protėviai - Žemaičiai, Lietuviai, Kuršiai, Prūsai, Jotvingiai - Sarmatai, prieš kurios buvo skelbiami Kryžiaus žygiai, kurių atžvilgiu buvo vykdomas genocidas. Atleisk užmigusiems amžinybėje ir kurk laisvą - Dvasingą Lietuvą.

 

Romos Katalikų bažnyčia -  tamsioji pusė.

The dark side of Roman Catholic Church.

 

[EN] According to Webster's II New Riverside University Dictionary, this is a heretic: "One who holds or advocates controversial opinions, esp. one who publicly opposes the officially accepted dogma of the Roman Catholic, Church."
 

[LT] Webster'io žodynas: "Eretikas - tai žmogus kuris turi arba atstovauja kitokią nuomonę, ypatingai tas kuris viešai priešinasi arba nepritaria Romos Katalikų bažnyčios priimtai dogmai."

Inkvizicija, kitaminčių ir kitatikių persekiojimas:

Inquisition(s) and Persecutions:

 

[LT] Istoriko W. Durant'o žodžiais:

Palyginus eretikų  persekiojimus, vykdytais Katalikų Bažnyčios Europoje 1227 - 1492 metais su Romėnų vykdytais pirmųjų krikščionių persekiojamais 1-3 amžiuje, Romėniškieji pasirodys "humaniškais". Kiekvieno istoriko, kaip ir krikščionio, pareiga priskirti inkviziciją, kaip ir karus, bei kitus nusikaltimus žmonijai, prie tragiškiausių ir žiauriausių žmonijos nelaimių. O atskleidžiant jos baisumus - apsaugoti ateinančias kartas nuo klaidų.

 

[EN] Historian Will Durant stated, "Compared with the persecution of heresy in Europe from 1227 to 1492, the persecution of Christians by Romans in the first 3 centuries after Christ was a mild and humane procedure. Making every allowance required by an historian and permitted to a Christian, we must rank the Inquisition, along with the wars and persecutions of our time, as among the darkest blots on the record of mankind, revealing a ferocity unknown in any beast."

 

 The Inquistion was matched by the persecution by protestants. Luther saw it fitting to drown Anabaptists, while England executed Catholics. Worse than those, however, were the burning of innocent Christians labelled as 'witches', crimes with plagued not only Europe, but even the puritans of the US. (Many cases in Salem (US))

 

[LT] Vyskupinė Inkvizicijos institucija buvo sukurta apie 1134 metus, popiežiaus Gregory VII - tojo įsakymubule "Ad abolendam". Kuomet Pietų Prancūzijos vyskupams buvo pavesta kova su Katarų mokymu ('erezija').

 

Popiežinė Inkvizicija buvo įsteigta 1230-1233 metais, kuomet popiežius Grigorijus IX šalia savojo sosto, t.y. tiesiogiai jam pavaldžios, įkūrė ypatingąjį padalinį (ministeriją) eretikų reikalams tvarkyti.

 

Popiežius Aleksandras IV 1252 Gegužės 15 dieną išleido bulę "Ad extirpanda" kuri visiems inkvizitoriams suteikė teisę Katalikų Bažnyčios vardu kankinti kitaminčius (eretikus).

 

Popiežius Aleksandras IV 1254 metais Italijoje įkūrė pirmąjį Inkvizicijos kabinetą. Pirmuoju inkvizitoriumi buvo paskirtas Domininkonų vienuolis ir šios katalikiškos vienuolijos steigėjas - Dominykas (1170-1221).

 

Inkvizicinius būdus susidoroti su 'kitaminčiais' perėmė ir liuteronų bažnyčia kovodama su anabaptistais;  taip pat ir Amerikos puritonai degindami "raganas".

 

Inkvizicija tai tipiškai Katalikiška organizaciją kurią lengviausiai palyginti (tiek veiklos būdai, tiek tikslai) su Komunistų partijos represine įstaiga KGB/NKVD. Paskutinė inkvizicijos tarnyba nutraukė savo veiklą 1820 metais Ispanijoje. 

 

 

[EN] The first of the Medieval Inquisitions is called the Episcopal Inquisition and was established in the year 1184 by a (Pope Gregory VII) papal bull, an official letter from the Pope, entitled Ad abolendam; "For the purpose of doing away with". The Inquisition was in response to the growing Catharist heresy in southern France. It is called the "episcopal" because it was administered by local bishops. Papal Inquisition came into being by 1230-1233, at the will of Pope Gregory IX, the violent culmination of a long process of confronting Catharist heresy.

 

Torture was used after 1252. On May 15, Pope Innocent IV issued a papal bull entitled ad extirpanda, which authorized the use of torture by inquisitors.

 

Pope Alexander IV established the Office of the Inquisition within Italy in 1254. The first inquisitor was Dominic, a Spaniard who was the founder of the Dominican order of monks.

 

The Inquisition was purely and uniquely a Catholic institution; it was founded far the express purpose of exterminating every human being in Europe who differed from Roman Catholic beliefs and practices. It spread out from France, Milan, Geneva, Aragon, and Sardinia to Poland (14th century) and then to Bohemia and Rome (1543). It was not abolished in Spain until 1820.

Dollinger, the leading 19th century Catholic historian, stated: "The binding force of the laws against heretics lay not in the authority of secular princes, but in the sovereign dominion of life and death over all Christians claimed by the Popes as God's representatives on earth, as [Pope] Innocent III expressly states it."

In other words, the secular arm of the state acted only as it was pressured to do so by the popes. Even kings who hesitated to commit genocide on their own populaces were spurred into action by their fear of papal excommunication or subversive Catholic activities within their kingdoms.

Will Durant informs us that in 1521 Leo X issued the bull Honestis which "ordered the excommunication of any officials, and the suspension of religious services in any community, that refused to execute, without examination or revision, the sentences of the inquisitors." Consider Clement V's rebuke of King Edward II: "We hear that you forbid torture as contrary to the laws of your land. But no state law can override canon law, our law. Therefore I command you at once to submit those men to torture ... .

Even after the death of a victim, his punishment was not ended. The property of condemned heretics was confiscated (possession of Catholic Church), leaving his family in poverty.

 

Slaughter of innocent people was justified by Catholic theologians such as "Saint" Thomas Aquinas, who said, "If forgers and other malefactors are put to death by the secular power, there is much more reason for putting to death one convicted of heresy."

 

 

[LT] Vienas iš svarbiausių katalikiškos inkvizicijos įrankių buvo vadovėliai apie kitaminčių (eretikų) atpažinimą. Vienas pagrindinių buvo "Malleus Maleficarum" - "Raganų kūjis' - knyga parašytas Domininkonų vienuolių H. Kramer'io ir J. Sprengner'io. Pirmas jos leidimas pasirodė 1486-7 metais, prieš tai gavus Popiežiaus Inocento VIII leidimą "raganų medžioklei" (1484 m. Gruodžio m.  5 d. Popiežiaus bulė).

Dokumentiškai Romos Katalikų bažnyčia pasmerkė myriop ir yra atsakinga, įvairiais skaičiavimais, už 600,000 - 9,000,000 kitaminčių nužudymą (250 metų laikotarpyje; t.y. tik raganų - pagal prof. K. Gimbutienę - 9.000. 000. O pagal - Gottfried Christian Voigt (1740-1791) kuris suskaičiavo, jog Europoje buvo nužudytos 9,442,994 raganos; Friederike Mueller-Reimerdes (1935): 9-10M; Erika Wisselinck: 6-13 milijonai. Dauguma iš šių žuvusių yra moterys, senelės, gimdyvės, poetės ... . Prie eretikų buvo priskiriami vaikai, vienišiai, žolelių rinkėjai, liaudies gydytojai ... . Paskutinė ragana buvo sudeginta 1782 metais. Lietuvoje katalikų bažnyčia  "raganas" degino dar XVIII amžiuje.

 

 

[EN] One of Inquisition tools to define heresy was book "The Malleus Maleficarum" (The Witch Hammer), first published in 1486-7.

Based on "scientific researches" of the Dominican monks Heinrich Kramer and James Sprenger.

It was published in 1486-7, but two years previously the authors had secured a bull from Pope Innocent VIII, authorizing them to continue the witch hunt in the Alps which they had already instituted against the opposition from clergy and secular authorities. They reprinted the bull of December 5, 1484 to make it appear that the whole book enjoyed papal sanction.

It served as a guidebook for Roman Catholich Inquisitors during the Inquisition, and was designed to aid them in the identification, prosecution, and dispatching of Witches.

 

 

Estimates of the death toll during the Roman Catholic Inquisition (jjust by book "The Malleus Maleficarum" ) on worldwide range from 600,000 witches to as high as 9,000,000 (over just 250 year long course by Gottfried Christian Voigt (1740-1791) extrapolated from his section of Germany to calculate 9,442,994 witches killed throughout Europe; Friederike Mueller-Reimerdes (1935): 9-10M; Erika Wisselinck: 6-13 Million) witches; either is a chilling number when one realizes that nearly all of the accused were women, and consisted primarily of outcasts and other suspicious persons. Old women. Midwives. Jews. Poets. Gypsies. Anyone who did not fit within the contemporary view of pieous Christians were suspect, and easily branded "Witch". Usually to devastating effect.

 

Anybody with a grudge or suspicion, very young children included, could accuse anyone of witchcraft and be listened to with attention; anyone who wanted someone else's property or wife could accuse; any loner, any old person living alone, anyone with a misformity, physical or mental problem was likely to be accused. Open hunting season was declared on women, especially herb gatherers, midwives, widows and spinsters. Women who had no man to supervise them were of course highly suspicious. It has been estimated by Dr. Marija Gimbutas, professor of archaeology at the University of California, that as many as 9 million people, overwhelmingly women, were burned or hanged during the witch-craze. For nearly 250 years the Witches' Hammer was the guidebook for the witch hunters.

 

The Inquisition rapidly developed a methodology and control that was impressively effective – so much so that one can see in it the precursor of Communists secret police (NKVD/KGB, of the Nazi SS and Gestapo … Here was a prototype for the kind of computerised records kept by modern police forces.

 

The last witch was executed in 1782, Inquisition was not abolished in Spain until 1820.

 

Silpnų nervų žmones bei jaunimo iki 18 metų prašome nežiūrėti sekančios  medžiagos (tai liečia ir nėščias moteris). Už Jūsų dvasinę būklę peržiūrėjus sekančius paveiksliukus atsakomybę nešate Jūs pats.

 

Dar kartą priminsime jei jūs esate silpnos Dvasinės ir Fizinės būklės tuojau pat palikite šį puslapį.

All following images material are not suitable for person under 18 and contains brutal scenes of death.  If you are under 18 or you are pregnant women please leave this page now. For your psychical/mental state after you see following images we are not responsible.

 

[LT] Nepritariantis Romos katalikų bažnyčiai arba kritikuojantys katalikybę būdavo deginami ant laužų.

 

[EN] Heretics or "enemies" of the Roman Catholic Church where sentenced to death and burned alive.

 

If the Inquisitor wanted to be sure no relics were left behind by an accused and convicted heretic, he would select death by burning at the stake as the preferred method of execution. With few exceptions, death came from being burned alive. Frequently, burning a victim at the stake was cause for a crowd. Not content to merely learn about the spectacle after it was over, the masses wanted to be entertained. Reflecting on those facts, and understanding such events occurred "under the law," one can clearly understand how Thomas Hobbes (this is a contemporary biography) came to the conclusions he did about man in a state of nature. If man is capable of such violence and inhumanity in a state of civilization, of what is he capable when there are no laws and there is no society?

 

 

[LT] 1600 Vasario 16 dieną Romos katalikų bažnyčia už erezijas pasmerkė myriop ir sudegino mokslininką Džordaną Bruno. Tai tik vienas iš kelių milijonų nužudytų 'eretikų' ... .

 

 

[EN] The Venetian Council transferred him to Rome, where be languished for seven years in a pestiferous dungeon, and was repeatedly tortured, according to the hellish code of the Inquisition. At length, on February 10th, 1600, he was led out to the Church of Santa Maria, and sentenced to be burnt alive. On February 17, in the year of grace 1600, near the very spot where Julius Caesar was murdered, the Roman Inquisition put to the flames with all due ceremony the mystical philosopher and visionary, Giordano Bruno, as an obstinate heretic. Denied the customary mercy of strangulation, he was burnt alive, an iron gag with spikes piercing his tongue and palette silencing him at last.

 

[LT] Romos Katalikų bažnyčia dažniausiai naudojo sekančius kankinimo būdus:

 

- Judo kėde: Piramidės pavidalo "kėdė". Kaltinamas erezija žmogus, virvių pagalba, būdavo užkeliamas ant jos viršūnės ir lėtai leidžiamas žemėn draskant žarnyną.

 

 

[EN] The Judas Chair: This was a large pyramid-shaped "seat." Accused heretics were placed on top of it, with the point inserted into their anuses or genitalia, then very, very slowly lowered onto the point with ropes. The effect was to gradually stretch out the opening of choice in an extremely painful manner.

[EN] The Head Vice: Pretty straightforward concept. They put your head into a specially fitted vice, and tighten it until your teeth are crushed, your bones crack and eventually your eyes pop out of their sockets.

[EN] The Pear: A large bulbous gadget is inserted in the orifice of choice, whether mouth, anus or vagina. A lever on the device then causes it to slowly expand whilst inserted. Eventually points emerge from the tips. (Apparently, internal bleeding doesn't count as "breaking the skin.")

[EN] The Wheel: Heretics are strapped to a big ol' wheel, and their bones are clubbed into shards. Not very creative, but quite effective. Other forms include the "braided" wheel, where the victim would be tied to the execution dock or platform. Their limbs were spread and tied to stakes or iron rings on the ground. Slices of wood were placed under the main joints, wrists, ankles, knees, hips, and elbows. The executioner would then smash every joint with the iron - tyred edge of the wheel - however the executioner would avoid fatal blows to give the victim a painful death. According to a German chronicler, the victim was transformed into a huge screaming puppet writhing in their own blood. It looked like a sea monster with four tentacles, and raw slimy shapeless flesh, mixed with splinters of bone. After the smashing had taken place the victim would literally be "braided" into the wheel and hung, horizontally, at the top of the pole.

[LT] Su šiais įrankiais moters kūne kunigai ieškodavo slapto velnio ženklo, apie kurį rašė katalikų vadovėlyje 'Raganų kūjis'. Dažnai būdavo ieškoma viešose vietose... išrenginėjant.

 

[EN] One of the most heinous of all torture devices used against women in the Inquisition were these "Witch-prickers", pictured here. As you can see, these are really knives. "The Malleus Maleficarium" declared that witches have a "Devil's Mark" somewhere on their body. This required the priestly investigator to indulge himself in carrying out closer scrutiny by stripping the poor woman totally naked and giving her a close inspection. This inspection was often carried out amidst a crowd of men who were merely acting as voyeurs, but ostensibly "forced" to witness this "inspection" because of their religious duty!

 

[LT] Viešas išgėdinimas. Įtariamos raganavimų moterys dažnai būdavo viešai išgėdinamos. 'Eretikės' gėdinimas miestelio aikštėje.

 

 

[EN] Public shame. Here, you see a condemned woman, accused of being a witch, stripped naked and forced to crawl in front of the leering crowd to a crate where she will be placed and then hung up off the ground for all to see. Catholic priests believed that a witch lost her powers when she was suspended off the ground; therefore, when Soldiers of the Inquisition arrested a woman accused of being a witch, they would pull her physically off the ground and carry her to the dungeon of confinement. This drawing captures the essence of this ridiculous belief.

 

Persekiojimai:

Persecutions:

 

[LT] Mokslininkai, menininkai, rašytojai, kiti mąstantys žmonės pamėginę pateikti kitokį nei Katalikišką Bažnyčios aiškinimą, sąvoką, dažniausiai turėdavo pasirinkimą arba atsisakyti savo pažiūrų arba būti sudegintais ant laužo. Taip G. Galilėjus buvo priverstas atsisakyti savo pažiūrų, jog Žemė sukasi apie Saulę, ne atvirkščiai. Katalikų bažnyčios kardinolai pasmerkė šį jo mokymą kaip ereziją ... .

Tik 1992 metais popiežius prisipažino, jog Katalikų bažnyčia padarė klaidą ... . Kardinolai su popiežiaus leidimu padarę šią 'klaidą' ir toliau yra 'pamiršti' ... .

 

 

[EN] Whereas you, Galileo, son of the late Vincenzio Galilei, of Florence, aged seventy years, were denounced in 1615, to this Holy Office, for holding as true a false doctrine taught by many, namely, that the sun is immovable in the center of the world, and that the earth moves, and also with a diurnal motion; also, for having pupils whom you instructed in the same opinions; also, for maintaining a correspondence on the same with some German mathematicians; also for publishing certain letters on the sun-spots, in which you developed the same doctrine as true; also, for answering the objections which were continually produced from the Holy Scriptures, by glozing the said Scriptures according to your own meaning; and whereas thereupon was produced the copy of a writing, in form of a letter professedly written by you to a person formerly your pupil, in which, following the hypothesis of Copernicus, you include several propositions contrary to the true sense and authority of the Holy Scriptures; therefore (this Holy Tribunal being desirous of providing against the disorder and mischief which were thence proceeding and increasing to the detriment of the Holy Faith) by the desire of his Holiness and the Most Emminent Lords, Cardinals of this supreme and universal Inquisition, the two propositions of the stability of the sun, and the motion of the earth, were qualified by the Theological Qualifiers as follows:

1. The proposition that the sun is in the center of the world and immovable from its place is absurd, philosophically false, and formally heretical; because it is expressly contrary to Holy Scriptures.
2. The proposition that the earth is not the center of the world, nor immovable, but that it moves, and also with a diurnal action, is also absurd, philosophically false, and, theologically considered, at least erroneous in faith.

Therefore . . . , invoking the most holy name of our Lord Jesus Christ and of His Most Glorious Mother Mary, We pronounce this Our final sentence: We pronounce, judge, and declare, that you, the said Galileo . . . have rendered yourself vehemently suspected by this Holy Office of heresy, that is, of having believed and held the doctrine (which is false and contrary to the Holy and Divine Scriptures) that the sun is the center of the world, and that it does not move from east to west, and that the earth does move, and is not the center of the world; also, that an opinion can be held and supported as probable, after it has been declared and finally decreed contrary to the Holy Scripture, and, consequently, that you have incurred all the censures and penalties enjoined and promulgated in the sacred canons and other general and particular constituents against delinquents of this description. From which it is Our pleasure that you be absolved, provided that with a sincere heart and unfeigned faith, in Our presence, you abjure, curse, and detest, the said error and heresies, and every other error and heresy contrary to the Catholic and Apostolic Church of Rome.

1630 A.D. [See note below. The date should be 1633]

"We order that by a public edict the book of DIALOGUES OF GALILEO GALILEI be prohibited, and We condemn thee to the prison of this Holy Office during Our will and pleasure; and as a salutary penance We enjoin on thee that for the space of three years thou shalt recite once a week the Seven Penitential Psalms, reserving to Ourselves the faculty of moderating, changing, or taking from, all other or part of the above-mentioned pains and penalties.

"And thus We say, pronounce, declare, order, condemn, and reserve in this and in any other better way and form which by right We can and ought.

Ita pronunciamus nos Cardinalis infrascripti.

F. Cardinalis de Asculo.
G. Cardinalis Bentivolius
D. Cardinalis de Cremona.
A. Cardinalis S. Honuphri.
B. Cardinalis Gypsius.
F. Cardinalis Verospius.
M. Cardinalis Ginettus.

He died at Arcetri in 1642 - the year Isaac Newton was born.

On 31 October 1992, 350 years after Galileo's death, Pope John Paul II gave an address on behalf of the Catholic Church in which he admitted that errors had been made by the theological advisors in the case of Galileo. He declared the Galileo case closed, but he did not admit that the Church was wrong to convict Galileo on a charge of heresy because of his belief that the Earth rotates round the sun.

Recognition of errors ... but what about the cardinals who did (on behalf of pope) these errors?

[LT] Šv. Baltramiejaus naktis, Prancūzija 1572 metai. Per viena naktį Paryžiuje buvo išžudyta nuo 2 000 iki 10 000 kitaminčių. Pergalės prieš hugenotus (savaitės eigoje buvo paskersta apie 100 000 'eretikų') progai, buvo skirtas medalis:

 

 Medal struck by Emperor Gregory XIII (1572-85) to commemorate the slaughter of over 100,000 French Christians.

Įvykio liudytojo piešinys.

 Eyewitness Account of the Saint Bartholomew's Day Massacre by François Dubois From the Musée Cantonal Des Beaux-Arts, Lausanne Switzerland

[EN] St. Bartholomew's Massacre, France (1572).

 

Suddenly—and without warning—the devilish work commenced. Beginning at Paris, the French soldiers and the Roman Catholic clergy fell upon the unarmed people, and blood flowed like a river throughout the entire country. Men, women, and children fell in heaps before the mobs and the bloodthirsty troops. In one week, almost 100,100 Protestants perished. The rivers of France were so filled with corpses that for many months no fish were eaten. In the valley of the Loire, wolves came down from the hills to feel upon the decaying bodies of Frenchmen. The list of massacres was as endless as the list of the dead!

 

 

Encarta hedges its bets by giving the death toll as 2 to 100 thousand.

The 15th edition of Britannica (1992) does too: 2 to 70 thousand, although it explains that the low number comes from an unnamed "Catholic apologist", while the high number comes from a contemporary Huguenot, Duke de Sully

The 11th edition of Britannica (1911) was more certain: 50,000 in the whole of France

Davies: 2,000 in Paris

Catholic Encyclopedia: 2000 in Paris; 6000-8000 nationwide

Richard Dunn, The Age of Religious Wars 1559-1715: 3,000 k in Paris, 10,000 k in provinces.

Helen Ellerbe, The Dark Side of Christian History: 10,000

Fox's Book of Martyrs, Ch.IV: 10,000 in Paris; 6,000 in Rouen; 100,000 nationwide.

Motley, Rise of the Dutch Republic: 5,000 k in Paris, 25,000-100,000 nationwide.

Rummel: 36,000 democides

Trager, People's Chronology: 50,000

MEDIAN: 3,000 in Paris; 36,000 nationwide

[LT] Tokių susidorojimo atvejų buvo tūkstančiai. Iki pat šiol Romos katalikų bažnyčia tyli ... kartais atsiprašo, tačiau klaidas padarę dvasininkai neteisiami ir kompensacijos už pasisavintą 'eretikų' turtą neišmokamos, padaryta žala neištaisoma.

 

Kryžiaus žygiai.

Crusades.

 

[EN] The Crusades are only one of many historical examples that the point of the sword and the barrel of the gun are not the most auspicious or appropriate tools for promoting the spread of democracy, freedom, and human rights.... Actually they started as response to Muslim intervention and later become just actions of looting, killing, genocide and occupation....

 

[LT] Prasidėję kaip atsakomieji karai musulmoniškai ekspansijai, Kryžiaus karai netrukus virto plėšiamaisiais žygiais į visas gretimas šalis nepriklausiusias Šv. Romos Katalikų imperijai. Romos Kurija skelbdavo atskirus kryžiaus žygius, kurių tikslas buvo sunaikinti nepriklausomas nuo Popiežiaus religines bendruomenes (valdiečiai, husitai, albingiečiai ir t.t.). Šv. Romos imperijai vadovavo imperatorius, kuris besąlygiškai turėjo paklusti Romos Vyskupui (popiežiui) ir Katalikų bažnyčios mokymui - tai buvo Teokratinė valstybė, valdoma popiežiaus, kurio įtaka prilygo šiuolaikinių JAV prezidento įtakai.

 

Prisidengiant vokiečių pirklių ir naujai 'atsivertusių' pagonių iš Latvijos/Prūsijos gynyba katalikiškos vienuolijos XII-XIII amžiais perdeda karinę ekspansiją Baltų žemėse. Karinės vienuolijos pirmiausia užėmė gyvybiškai svarbias Vyslos, Nemuno, Dauguvos upių žiotis, o iš Juodosios jūros pusės Venecijiečiai su Bizantiečiais (t.y. ortodoksų/stačiatikių bažnyčia) blokavo prekybinius kelius į Sarmatų/Baltų žemes (Volga, Donas, Dunojus). Prasideda totalus (kultūrinis, fizinis) Baltų tautų genocidas.

Katalikų Bažnyčios ruoštų kryžiaus žygių pasėkoje visiškai sunaikinamos Prūsų gentys, Jotvingiai, Kuršiai ... . Daugiau nei 250 metų vykęs pasirpriešinimas okupantams nusinešė daugiau nei 1 000 000 nekaltų gyvybių. Kiek pagrobtų vaikų, moterų buvo ištremta į Šv. Romos imperija (ir stačiatikišką Rusiją) sunku pasakyti, nes metraščius tuomet vedė tik nusikaltimų vykdytojai - katalikai (ir rusų stačiatikiai), nekatalikiškos knygos ir įrašai buvo deginami kartu su jų autoriais... . Grobiamieji, Romos Katalikų bažnyčios organizuojami, kryžiaus žygiai Lietuvon liovėsi tik prasidėjus reformacijai ir renesansui t.y.  XV-XVI amžiais tačiau inkvizicija toliau degino ir kitais būdais naikino 'eretikus/raganas', bei 'pagonišką' paveldą Lietuvoje iki pat XVIII a. Panašiai elgėsi ir Rusijos stačiatikių bažnyčia prisidėjusi prie Rytų Baltų fizinio sunaikinimo, bei kultūrinio genocido.

 

Katalikų kronikose pilną įrašų apie sudegintus, kartu su visais gyventojais, kaimus (nesigailinti nei senelių nei vaikų), nuo žemės paviršiaus nušluotas net ištisas apskritis. Savo turtą, laisvę ir kraštą ginantys 'pagonys' nebuvo laikomi žmonėmis, o tiesiog galvijais, nes žmonėmis, pagal Katalikus, buvo laikomi tik pripažįstantys Katalikų bažnyčios mokymą. Tad 'gyvulį' nužudyti nebuvo skaitoma nuodėmė, o jei netyčia nudaigojai krikščionį, tai buvo galima nusipirkti popiežiaus atleidimą - indulgenciją. Dėl laiko stokos neįdedame ištraukų iš Marburgiečios, Dusburgiečio - 'Prūsų kronikos', H. Latvio 'Livonijos kronikos' ir kt. šaltinių.

 

Atminkite - Romos Katalikų bažnyčia atsakinga už nemažiau kaip

1 000 000 - Prūsų, Kuršių, Žemaičių, Jotvingių, Lietuvių, Latvių, Estų ir kitų žmonių prievartinę mirtį Baltų žemėse, bei genocidinę politiką Baltiško paveldo atžvilgiu ... . Kultūrinį genocidą baltų atžvilgiu vykdė ir Rusijos stačiatikių bažnyčia.

 

 

[LT] „1283 viešpaties metais, kai nuo karų su prūsų gentimis pradžios prabėgo jau 53 metai ir visos šios žemės giminės jau buvo nukariautos ir išvaikytos - neliko nė vieno, kuris nebūtų nuolankiai paklusę šventajai Romos Katalikų bažnyčiai, Šv. Mergelės Marijos vienuolijos broliai šitaip pradėjo karą su ta galinga, kietasprande ir kariauti pratusia tauta, kuri gyveno Prūsos žemės kaimynystėje, anapus Nemuno, Lietuvos žemėje.“

 

Pirmąjį Kryžiaus žygį (Izraelin) paskelbė popiežius Urbonas II, Lapkričio 27, 1095 metais. Minties pradininku laikomas Petras Atsiskyrėlis.

 

[EN] First leaders: Pope Urban II, who called for the crusade in November 1095.  Peter the Hermit, preacher who recruited a first wave of crusaders, mostly peasants. Baldwin of Boulogne, Godfrey of Bouillon, and other French princes who led a second wave.

 

 

[EN] November 27, 1095 Pope Urban II calls for a Crusade (in Arabic: al-Hurub al-Salibiyya, "Wars of the Cross") in a famous speech at the Council of Clermont.

 

The crusades to the Holy Land lasted from 1095 until 1291 , but the crusading movement came to encompass a much wider array of military expeditions -- against Jews, Spanish Muslims, European heretics, Baltic pagans, and eventually Native Americans.

 

[LT] 1095-1291 Kryžiaus žygių aukos - 2,000,000 - 5,000,000 civilių.

[EN] Crusades (1095-1291) Estimated totals: Wertham: 1,000,000 Charles Mackay, Memoirs of Extraordinary Popular Delusions and the Madness of Crowds (1841): 2,000,000 Europeans killed. [http://www.bootlegbooks.com/NonFiction/Mackay/PopDelusions/chap09.html] Aletheia, The Rationalist's Manual: 5,000,000

[LT] 1209-49 Albingiečių naikinimas. Keturių kryžiaus žygių metu, iniciuotų popiežiaus Inocento III  - nužudyta 200,000 - 1,000,000 pasirinkusių kitą religinį tikėjimą žmonių.

[EN] Innocent III sponsored 4 "crusades" to exterminate the Albigenses. Innocent (what a name!) called upon Louis VII to do his killing for him, and he also enjoined Raymond VI to assist him. Albigensian Crusade (1208-49) Rummel: 200,000 democides Helen Ellerbe, The Dark Side of Christian History: 1,000,000 Max Dimont, Jews, God, and History: 1,000,000 Frenchmen suspected of being Albigensians slain Michael Newton, Holy Homicide (1998): 1,000,000 Individual incidents: PGtH: 20,000 massacred in Beziers. Ellerbe: Beziers: 20-100,000 St. Nazair: 12,000 Tolouse: 10,000 Newton: 20-100,000 massacred in Beziers. Sumption, Albigensian Crusade (1978): <5,000 k. by Inquisition [ca. 1229-1279]

[LT] Ispanijoje, spėjama, buvo nužudyta apie 7,000,000 Saracėnų.

[EN] General Religious Mayhem:  From Aletheia, The Rationalist's Manual (1897) o 7,000,000 during the Saracen slaughters in Spain. 2,000,000 Saxons and Scandinavians lost their lives opposing the introduction of Christianity.  1,000,000 in the Holy Wars against the Netherlands, Albigenses, Waldenses, and Huguenots. In July of 1209 A.D. an army of orthodox Catholics attacked Beziers and murdered 60,000 unarmed civilians, killing men, women, and children. The whole city was sacked, and when someone complained that Catholics were being killed as well as "heretics", the papal legates told them to go on killing and not to worry about it for "the Lord knows His own."

[LT] Prievartiniu būdu įvedant krikščionybę Saksų, Danų, Švedų ir Norvegų žemėse buvo nužudyta apie 2,000,000 gyventojų.

Pirmasis kryžiaus žygis į Sarmatų žemes buvo paskelbtas popiežiaus Eugenijaus III 1147 metais užpuolant Vendus/Venedus (Pamarius) gyvenusius nuo Rugijos salų iki Vyslos. Vėliau sekė tikslingas kitų Sarmatų genčių (Prūsų, Žemaičių, Kuršių, Estų, Lietuvių, Jotvingių ir t.t.)  naikinimas.

[EN] The Baltic (or Sarmatian) crusade, a series of military expeditions aimed at converting the pagan people of northern Europe, began in the twelfth and ended in the sixteenth century. The era officially began in 1147, when the Saxons, Danes, and Poles, responding to Pope Eugene III's call, initiated a crusade against the Wends of the southern Baltic. This was followed by crusades against the Livonians, Estonians, Finns, Prussians, and Lithuanians. By the thirteenth century much of the responsibility for sustaining these crusades fell to the Teutonic Knights (St. Mary's Hospital in Jerusalem) , a military order formed in the Holy Land in 1190. They were aided by constant support from the Roman pontiff and by a steady flow of mercenaries from throughout Christendom, including King John of Bohemia, King Lewis of Hungary, and Henry Bolinbroke, the future Henry IV of England.

[LT] 1229 metais Šv. Mergelės Marijos vienuolija ('Kryžiuočiai') pradeda sistemingą ir visapusišką Prūsijos tautos naikinimą. Apie 1500 metus Prūsų tauta išnyksta, įsiliedami Lietuvių (vėliau žinoma kaip Mažoji Lietuva), Vokiečių ir Lenkų tauton.

[EN] In 1229 Catholic church (assisted by The Teutonic Order, real name St. Mary's Hospital in Jerusalem) launches a Crusade to conquer Prussia...After a real genocide which lasted about 250 years, Prussian nation was completely exterminated. During Baltic crusades where killed at least 1 000 000 Balts.

[LT] 1252 Šv. Mergelės Marijos vienuolija (kryžiuočiai) užima Kuršių - Žemaičių žemes Klaipėdoje, kurias Vokietija laikė okupuotas iki pat XX amžiaus pradžios. Prūsija ir toliau išlieka okupuota Rusijos.

[EN] In 1252 The Teutonic Knights capture the Lithuanian city of Klaipeda (very same with Prussia, which still under Russian occupation) from local 'pagans'. Lithuania would be access to the Baltic Sea until the 20th century.

 

1284 The Teutonic Knights complete their conquest of Prussia, eliminating the local Prussian population as an independent ethnic group. The Prussians would be assimilated by the Germans, Poles, and Lithuanians while the Prussian name would be adopted by the Germans for themselves.

 

 

[LT] Kryžiaus žygiai į Bohemiją. 1415 m. ant laužo buvo sudegintas 'eretikas' J. Husas. Čekai, sėkmingai priešinosi Romos katalikų bažnyčios suruoštiems kryžiaus žygiams. Husitams kovoti padėjo LDK Vytauto giminaitis, Kaributas su 9000 Lietuvos savanorių armiją. Vėliau čekai pasiūlė savo karūną Vytautui, bet dėl katalikų bažnyčios baimės Vytautas karūnos atsisakė ir atšaukė Kaributą atgalios, tačiau pastarasis nepakluso ir liko su keliais tūkstančiais lietuvių toliau kovoti už Bohemijos/Čekijos laisvę. Vytautas norėdamas įtikti Katalikų bažnyčiai konfiskavo likusių Čekijoje turtą ir žemes, dalį jų perduodamas Romos Katalikų bažnyčiai.

 

[EN] Bohemian Crusades. 1415 Bohemian reformer Jan Hus, who was declared a heretic and burned at the stake in 1415. One of his last statements was prophetic when he said, "You are roasting a poor Bohemian goose, but in 100 years there will arise a swan whom you will neither roast nor boil (Martin Luther)" Many Bohemians, motivated by both religious and political reasons, revolted against their Catholic German rulers and formed a sort of republic. Several crusades were declared against them, but all failed. Eventually the Hussite Crusades were ended by a compromise, not by a crusade.

Lithuanian Magnus Dux Vytautas organized army of 9 000 volunteers to support Bohemian freedom fights. Bohemians even offered for him Crown of Bohemia, but under pressure of Roman Catholic church Vytautas issued order for Lithuanian army (lead by Kaributas) to withdrew, bet few thousand Lithuanian volunteers left in Bohemia fighting against Holly Roman Empire. Vytautas have confiscated all property and lands of those volunteers and unjustly donated to possession of Catholic Church.

 

 

 

Pietų ir Šiaurės Amerikos užkariavimas - indėnų genocidas.

The conquest of South and North America – genocide of Indians.

 

[LT] 1492 metais Gruodžio 5/6 dienomis Kristoforas Kolumbas išlipo naujai atrastoje 'Vakarų Indijos" saloje, kurią jis pavadino Espanjola (dabar Haičio sala).

Remiantis dokumentine medžiaga tuomet saloje gyveno apie 3 000 000 Taino indėnų; 1514 metais jų liko tik - 27,000. Didžioji dalis žuvo ne nuo ligų (infekcijos nepavojingos europiečiams buvo mirtinos indėnams), o buvo tiesiog išžudyta arba ištremta.

 

[EN] On December 5 or 6 1492 a fateful wind led Christopher Columbus to the island of Haiti that he renamed Espanola. Estimates of the native population of Espanola before 1492 vary greatly. Bartholomew de Las Casas assessed the numbers of Taino living on the island to as high as 3 million.

Taino Population on Espanola in 1514 was -  27,800.

 

[LT] Iki 1590 metų buvo visiškai sunaikinta Inkų tauta. Iš 8-9 mlin. gyventojų 1590 m. liko nedaugiau kaip 1,3 mln. inkų. T.y. 90 procentų 'pagonių' buvo atimta gyvybė. Andų kalnyne buvo nužudyta apie 6,500,000 indėnų.

 

Vidurio Amerikoje (Meksika, Belizas, Nikaragva, Salvadoras) iš 25,000,000 gyvenusių 1519 metais, 1595 gyvų liko ... tik apie 1,300,000

 

[EN] By 1590 - 94-96 percent of Inca population had been exterminated that had stood at 8-9 million before the Conquest had fallen to just 1.3 million, due mainly to the violence, poverty and exploitation wrought by their new masters.

 

For the Andean society as a whole ... within a century following their first encounter with the Spanish,; along their 2000 miles of coastline, where once 6,500,000 people had lived, everyone was dead.

 

Overall in central Mexico the population fell by almost 95 percent within seventy five years following the Europeans' first appearance - from more than 25,000,000 people in 1519 to barely 1,300,000 in 1595.

 

[LT] Žemėse kurios buvo pajungtos Ispanijos imperijai ir Katalikų bažnyčiai buvo privalu paskelbti, jog indėnai turi priimti Katalikų tikėjimą, pripažinti Karalių ir Popiežių savo valdovais. Atvykus buvo įsmeigiamas kryžius ir paskelbiama: 'šios žemės yra karaliaus ir popiežiaus nuosavybė. Nesutikus, į jų žemes bus skelbiamas karinis žygis (conquest), moterys ir vaikai bus pavergti, nuosavybė atimta. 1513 metais M. F. de Encisco rašė 'karalius turi visas teises siųsti ginkluotus karius į popiežiaus jam dovanotas pagonių indėnų žemes. Jei indėnai nepaklūsta, karalius teisėtai gali pradėti karą, žudyti juos, pavergti į nelaisvę paimtus, lygiai taip kaip Jozuė pasielgė su Jericho gyventojais".

 

Bartolomėjas de Las Casas (1484 – 1566 07 17) knygoje ‘Paviršutiniškas aprašymas apie Indėnų naikinimus" (1552) paskelbė baisius faktus apie įvykius okupuojant indėnų žemes. Vykdytas genocidas prilygsta tik XX a. komunistų vykdytam Kambodžoje, Ruandoje, Baltijos ir kituose valstybėse.

 

 [EN] In the lands where was proclaimed 'Catholic Christianity' the requirement was a statement that was to be read to native people (indians) that informed them that they must acknowledge the dominion of the Catholic Church, the Pope, and the King, and must permit the preaching of Christianity. Failure to do so would justify forcible conquest, the enslavement of women and children, and seizure of property. The Requirement was established as a prerequisite for conquest, but was not usually read in good faith. It was based on the ideas of Martin Fernandez de Encisco, who wrote in 1513 that "the king might very justly send men to require these idolatrous Indians to hand over their land to him, for it was given him by the pope. If the Indians would not do this, he might justly wage war against them, kill them and enslave those captured in war, precisely as Joshua treated the inhabitants of Jericho."

Bartolome de Las Casas (1484 – 1566 07 17) ‘A Brief Account of the Destruction of the Indies’ (1552) - brought a vast dossier of first-hand reportage to the hearing - as compelling an indictment of human cruelty as any modern report on the atrocities of Cambodia, Tibet or Baltic States under communist regime.

 

 

 

Piešiniai apie katalikišką valdymą indėnų žemėse (1613-1615)

 

Images from El Primer Nueva Coronica y Buen Gobierno (1613-1615), sketched by Quechua artist Felipe Guaman Poma de Ayala.

 

[LT] Po Las Casas mirties inkvizicija pradėjo naikinti jo knygas. Tuo pačiu prasidėjo žiaurius indėniško tikėjimo persekiojimas.

 

[EN] After Las Casas died, the Spanish king Philip II sent Francisco de Toledo to Peru as Viceroy with a mission of discrediting the history of Las Casas. Toledo brought the Spanish Inquisition with him and used it to crack down on native religious practices, as well as to censor dangerous books. Toledo acquired as many works of Las Casas as he could find and destroyed them. The instruments of the counter - Reformation were used to consolidate Spanish administrative authority, and to impose a more orthodox Christianity. Religious figures worked to eradicate native religious practices.

 

[LT] Las Casas byloja: "Ispanai iš visų pusių įsiveržę į namą pradėjo visus žudyti, kraujas plūdo kaip karvių skerdykloje ...  žaizdas ant mirusių ir mirštančiųjų kūnų kaip klaikiausiame košmare". Šios žudynės prasidėjo Zucavo miestelyje, anksčiau aprūpinusiu maistu atvykusius ispanus. Viso apie 20 000 nekaltų žmonių buvo paskersta Dievo vardu ... .

 

[EN] By Las Casas: The Spaniards enter the large house nearby, for this was happening at its door, and in the same way, with cuts and stabs, begin to kill as many as they found there, so that a stream of blood was running, as if a great number of cows had perished.... To see the wounds which covered the bodies of the dead and dying was a spectacle of horror and dread". This particular slaughter began at the village of Zucayo, where the townsfolk earlier had provided for the conquistadors a feast of cassava, fruit, and fish. From there it spread. No one knows just how many Indians the Spanish killed in this sadistic spree, but Las Casas put the number at well over 20,000 before the soldiers' thirst for horror had been slaked.

 

 

[LT] Dar vieno įvykio aprašymas: Konkistadorai (taip kaip ir kryžiaus žygių dalyviai) jautė pasitenkinimą liedami kraują, kuo daugiau tuo smagiau jiems. Jie pastatė kartuves, neaukštas, kad pėdos nykščiai siektų žemę ir žmonės nepasismaugtų, o kankintųsi ir Kristaus bei 12 apaštalų garbei pakorė 13 indėnų. Kol indėnai dar buvo gyvi, ispanai tikrino savo kardų aštrumą pjaustydami jų kūnus, vienu smūgiu atverdami žarnyną arba pjaustydami kitas vietas. Dar gyvus indėnus apsuko šiaudais ir uždegė. Vienas vyras pagavo du vaikus apie dviejų metukų amžiaus, perpjovė jiems gerkles ir įmetė bedugnėn.

 

[EN] An incident he witnessed by Las Casas: The Spaniards found pleasure in inventing all kinds of odd cruelties, the more cruel the better, with which to spill human blood. They built a long gibbet, low enough for the toes to touch the ground and prevent strangling, and hanged thirteen [natives] at a time in honor of Christ Our Saviour and the twelve Apostles. When the Indians were thus still alive and hanging, the Spaniards tested their strength and their blades against them, ripping chests open with one blow and exposing entrails, and there were those who did worse. Then, straw was wrapped around their torn bodies and they were burned alive. One man caught two children about two years old, pierced their throats with a dagger, then hurled them down a precipice."

 

[LT]  Las Casas istorija: "Nuo prievartinių darbų atleisti indėnai grįžę atgalios namus ir laukus rasdavo apleistus, kito pasirinkimo jiems nelikdavo kaip tik išeiti į mišką ieškoti maisto ir ten mirti. Jei jie apsirgdavo, taip nutikdavo dažnai dėl jų  švelnios prigimties, ispanai netikėdavo, vadindami tingiais šunimis suspardydavo; o kai liga tapdavo akivaizdi jie juos siųsdavo namo įduodami manijoko šaknį (toks maistas) - 20 - 80 km. ilgumo kelionei. Jei pajėgdavo eiti, indėnai išeidavo, dažnai krisdami pirmąjan upelin ir mirdami iš nevilties; kiti atlaikydavo ilgiau, bet tik vos vienas kitas pasiekdavo namus. Aš mačiau daug tokių pakelėse, kurie atsidūsėdami ir dejuodami mirties agonijoje, kartojo: "Valgyti, valgyti ... ".

 

[EN] Story by Las Casas: "When they were allowed to go home, they often found it deserted and had no other recourse than to go out into the woods to find food and to die. When they fell ill, which was very frequently because they are a delicate people unaccustomed to such work, the Spaniards did not believe them and pitilessly called them lazy dogs, and kicked and beat them; and when illness was apparent they sent them home as useless, giving them some cassava for the twenty- to eighty-league journey. They would go then, falling into the first stream and dying there in desperation; others would hold on longer, but very few ever made it home. I sometimes came upon dead bodies on my way, and upon others who were gasping and moaning in their death agony, repeating "Hungry, hungry."

 

[LT] Užkariautojų betikslis žudymas, neįsivaizduojamas sadizmas palietė visus Naujojo Pasaulio žmones. Tūkstančiai sukaustytų grandinėmis (kaklai) indėnų buvo varoma į kasyklas, laukus, suklupę būdavo nužudomi vietoje. Vaikai, kiti negalintys dirbti būdavo sudeginami uždarius name. Moterų krūtys būdavo nupjaunamos, pririšus akmenis prie jų kojų - paskandinamos. Vaikai atplėšti nuo motinų būdavo nužudomi ir paliekami kaip kelio ženklai. Pasiklydusiems indėnams nukapojamos galūnės, jie pasiunčiami atgal kaimelin ... nukapotas nosis, rankas pakabinus ant jų pačių kaklo ... . Nėščios, neįgalios moterys, seniai, vaikai būdavo metami į duobes prismaigstytas nusmailintų baslių  iki jos neprisipildydavo kūnų.

Daugumai katalikų indėnai buvo laukiniai gyvuliai, sudraskant juos buvo dresuojami šunys.

 

[EN] The gratuitous killing and outright sadism that the Spanish soldiers had carried out on Hispaniola and in Central Mexico was repeated in the long march to the south. Numerous reports, from numerous reporters, tell of Indians being led to the mines in columns, chained together at the neck, and decapitated if they faltered. Of children trapped and burned alive in their houses, or stabbed to death because they walked too slowly. Of the routine cutting off of women's breasts, and the tying of heavy gourds to their feet before tossing them to drown in lakes and lagoons. Of babies taken from their mothers' breasts, killed, and left as roadside markers. Of "stray" Indians dismembered and sent back to their villages with their chopped-off hands and noses strung around their necks. Of "pregnant and confined women, children, old men, as many as they could capture," thrown into pits in which stakes had been imbedded and "left stuck on the stakes, until the pits were filled."

 

 To many of the Catholics, the Indian was merely another savage animal, and the dogs were trained to pursue and rip apart their human quarry with the same zest as they felt when hunting wild beasts.'

 

[LT] Krikšto metu indėnų vadui Katalikų kunigas pažadėjo, jog po krikšto jis keliaus rojun. Vadas paklausė "Ar yra ispanų jame?". Kunigas atsakė "rojun keliauja tik geri žmonės". Tuomet vadas atsisakė krikšto, sakydamas, jog nenori būti vietoje, kur yra nors vienas ispanas." Tai ne tautybės, o ideologijos vaisius. Tos pačios kuri žudė baltus ir kitus pagonis nevertus vadintis žmonėmis ... .

 

[EN] An Indian chief who was being executed was about to be baptized. The priest promised him that if he did get baptized, he would go to paradise. He asked the priest:"Are there any Spaniards in your heaven?". The priest responded that only good ones go to heaven. At those words, the chief refused the baptism retorting that "even the best one of them is worth nothing; I do not want to go to any heaven where I stand to meet one".

 

[LT] Pisaro žygių metu Amerikon atvyko Jėzuitų ordinas (įkurtas 1540 metais) rūpinęsis katalikiško tikėjimo įtvirtinimu okupuotuose žemėse ir vietinių papročių sunaikinimu. Visur kur praeidavo 'tikrojo tikėjimo' skleidėjai apie 90 - 95 procentai gyventojų dingdavo nuo žemės paviršiaus.

 

[EN] The Pizarro expedition of 1532 encountered the Inca empire at a time when Spain was struggling with issues of human rights and the issue of just conquest. Shortly after the conquest, the religious orders began to send representatives to Peru, among them the newly-formed Jesuit order, which was founded in 1540 by the Spaniard Ignatius of Loyola (with permission of Pope Paul III) with the express intent of ensuring Catholic orthodoxy.

 

  Nuño Beltrán de Guzman was one of those who led armies to the north, torturing and burning at the stake native headers, such as the Tarascan king, while seizing or destroying enormous native stores of food. Guzman later was followed by Alvar Nuñez Cabeza de Vaca, by Francisco Vásquez de Coronado, by Francisco de Ibarra, and countless other conquerors and marauders. As elsewhere, disease, depredation, enslavement, and outright massacres combined to extinguish entire Indian cultures in Mexico's northwest. Among the region's Serrano culture groups, in barely more than a century the Tepehuan people were reduced in number by 90 percent; the Irritilla people by 93 percent; the Acaxee people by 95%. It took a little longer for the various Yaqui peoples to reach this level of devastation, but they too saw nearly 90% of their numbers perish, while for the various Mayo peoples the collapse was 94%. Scores of other examples from this enormous area followed the same deadly pattern.

 

 

 

[LT] Praėjus 50-60 metų po pirmo 1492 m. susitikimo su katalikiško pasaulio atstovais didžioji dalis vakarų pusrutulio gyventojų buvo sunaikinta. Daugelyje žemyno vietų sunaikinta apie 90 - 98 % čiabuvių. Vadinasi ~ 100 metų bėgyje iš dvidešimties gyventojų tik vienas liko gyvas ... .Iš dešimčių milijonų gyventojų liko tik vienas milijonas ... .

 

[EN] Within no more than a handful of generations following their first encounters with Catholic Europeans, the vast majority of the Western Hemisphere's native peoples had been exterminated. The pace and magnitude of their obliteration varied from place to place and from time to time, but for years now historical demographers have been uncovering, in region upon region, post-Columbian depopulation rates of between 90 and 98 percent with such regularity that an overall decline of 95 percent has become a working rule of thumb. What this means is that, on average, for every twenty natives alive at the moment of European contact - when the lands of the Americas teemed with numerous tens of millions of people - only one stood in their place when the bloodbath was over.

 

 

Indulgencijos

Indulgences:

 

[LT] Romos katalikų bausmės už nuodėmes atleidimas, patvirtinamas bažnyčios išduotu raštu. Indulgencijos (iš lotyniško indulgentia – leidimas) buvo tapusios sudėtingu įrankiu suteikiant atleidimą už nuodėmes. Indulgencijos buvo leidžiamos vykdomuoju popiežiaus įsakymu ir raštišku įvairių vyskupijų leidimu. Jos skirtos sušvelninti arba pakeisti atgailaujančio nusidėjėlio atsiteisimą. XI a. pabaigoje tapo įprasta leisti indulgencijas savanoriams, dalyvaujantiems Kryžiaus žygiuose į šventąją žemę prieš musulmonus; būdavo atleidžiamos visos nuodėmės kiekvienam, dalyvaujančiam tokioje pavojingoje, bet šventoje iniciatyvoje. Po 1300 m. visiškas atsiteisimo pakeitimas („visa indulgencija“) buvo teikiamas visiems piligrimams, lankantiems šventas vietas Romoje „jubiliejiniais metais“ (iš pradžių kas šimtą metų; galiausiai kas dvidešimt penkerius metus). Netrukus pagausėjo piktnaudžiavimų: „leidimai“ buvo duodami išlaisvinti nuo bet kokios laikinos bausmės – iš tikro nuo bausmės skaistykloje – už tam tikrą Bažnyčios nustatytą mokestį.

 

Tai buvo viena iš priežasčių kodėl nusikaltėliai žmonijai ne tik kad nebuvo baudžiami, bet net iki šiol saugomi Romos Katalikų bažnyčios.

[EN] When money was needed to finance the expensive cultural tastes of he Popes, indulgences were sold. John Tetzel was the first seller of them in AD 1190.J. Tetzel: "You should know that all who confess and in penance put alms into the coffer according to the counsel of the confessor, will obtain complete remission of all their sins." [Translated from a sermon by Tetzel quoted in Martin Luthers Sämmtliche Schriften, Erfurt, 1717, pp. 46ff.] The system pleased the church and the sale of indulgences was a source of huge income. It kept money flowing into the pope's coffers. Tetzel, an eloquent Dominican Friar and high-pressure salesman, was peddling indulgences in an unusually scandalous manner near the Saxony border in the neighborhood of Wittenberg. In his sales talks he said, "The moment you hear your money drop in the box, the soul of your mother will jump out of purgatory." In other words, When the gold in the coffer rings, the soul from purgatory springs!

 Notable Roman Catholics such as Juan de Valdez, the brother of the secretary of the Emperor Charles V  (XIV AD), admitted the corruption of such practices: "I see that we can scarcely get anything from Christ's ministers but for money, at bishopping money, at marriage money, for confession money - no, not extreme unction without money! They will ring no bells without money, no burial in the church without money; so that it seemeth that Paradise is shut up without money. The rich is buried in the church, the poor in the churchyard. [...] The rich man may readily get large indulgences, but the poor none, because he wanteth money to pay for them."

Erasmus, in his Praise of Folly (1509) he wrote "Ecclesiastical hypocrites, rule in the courts of princes. The Court of Rome has lost all sense of shame. [...] I see that the very height of tyranny has been reached. The Pope and Kings count the people not as men, but as cattle in the market!"

 Indulgences turned out to be just the ticket. Just imagine the kind of behavior you might expect from a marauding band of criminals and religious fanatics that have been forgiven in advance for any atrocity they might commit.

 One of the major incentives for many was the guarantee of eternal life as well the granting of indulgences for those who participated in the crusades. The various promises made by various popes during the crusades included eternal life to crusaders and parents of crusaders, and plenary indulgence to those who contributed in any way to the crusades, whether by going himself, sending someone in his place, or aiding in the construction of ships which would carry the crusaders.

[LT] Kryžiaus žygių eigoje gimė popiežiška indulgencijų sistema, ji tapo dogma viduramžiais. Pradėtos vartoti popiežiaus Urbono II, jos tapo universalia taisykle atleidžiant kryžiaus žygių dalyvių, eretikų naikintojų, kitų palaikančių Katalikų Bažnyčios politiką nuodėmes ... . 

[EN] Again, the Crusades gave occasion for the rapid development of the system of papal indulgences, which became a dogma of the medieval theologians. The practice, once begun by Urban II at the very outset of the movement, was extended further and further until indulgence for sins was promised not only for the warrior who took up arms against the Saracens in the East, but for those who were willing to fight against Christian heretics in Western Europe." (Schaff, HISTORY..., vol. 5, p. 291)

Link 1, 2, 3, 4, 5,

Nuorodos:

 

Link'as 1 and/ir 1a, 1b;

Link'as 2;

Link'as 3;

Link'as 4;

Link'as 5;

Link'as 6;

Link'as 7;

Link'as 8;

Link'as 9;

Link'as 10;

Linkas 11;

Link'as 12;

Link'as 13;

Link'as 14;

Link'as 15 ir 15 a;

Crusades 1;

Crusades 2;

Crusades 3;

Crusades 4;

Crusades 5;

Crusades 6;

Baltic crusades 1, 2, 3 , 4, 5, 6, 7,

American conquest 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16,

 

 

Antroji, sovietinė, okupacija mirtinai sužeidė Tave, Tėvyne. Iškilo mirtinas pavojus Nepriklausomybei. Ir Tu šaukei į pagalbą visus mus, savo vaikus:

Menu, šaukei, kai verkė vėjai,

Šaukei Tu mirštančiu balsu

Ir išėjau į juodą naktį

Sakei: Drąsos! Ten bus klaiku.

(iš partizanų dainos)

Išėjo į juodą klaikią naktį mokytojai ir moksleiviai, palikę klases ir suolus, išėjo karininkai, kurie dar buvo likę gyvi, išėjo ir klumpėti kaimo berniukai - artojėliai...

Skubėjo kaip tikri donorai, atiduoti savo jauną karštą kraują, kad nenustotų plakusi Tavo širdis, Tėvyne. Ir krito nelygioj kovoj keliasdešimt tūkstančių narsių, bebaimių, gražiausių Tautos žiedų - Lietuvos partizanų... .

  Foto galerija

daugiau: foto nuotraukos

   Naujos dalys apie Lietuvišką paveldą:

   Reklama

 

 

 

 

National Geograpich Society

Šį laisvą reklaminį plotą  gali užimti Jūsų reklama. Tarkimės.

daugiau: National Geographic