Juzė Erelickas

- Eilės -

_______

Išėjo  tėvas

Kai kaimo vyrai gyvastį pakeisdavo į lašinius,

tavęs dar neišrovė, net plaukų nebalino.        

Išėjo tėvas pats, saulėlydžiu taip sunkiai nešinas,

nes gegužinėje ne taip citavo Staliną.

Išeit padėjo, veltui vežė šiaurėn – kaip į atlaidus.    

Ir gidai pasitaikė, taikė tik į žaliavą.

Žaliavo pievos, akys rangėsi pro langus ratlankiais,

o bėgančius ganydavo švinu su alavu.

Ekskursija užtruko tik penkis metus  ir mėnesį

Šešėliu grįžo – saulės nors nebuvo, erzino.

Paslydo, vedė, amato vaikus daryti ėmėsi.

Gimiau ir aš, daugiau. Vis tiek ne tas jau eržilas.

Raukšlėm kaktoj jam pasirašė raidėmis be nosinių.

Iš nosies po masažų šaipėsi net spragilas.

Neskaitėm užkaltos burnos ir niekad nežinosime,

kodėl sode jis skerdė smuiką, tylą žagino.

Iš atminties prikėlė seno kaimo žiogą smilgose,

kai lankstesni į kairę grojo, jis - į dešinę.

Matyt, diena per daug nuo ašarų žeme sužvilgo, nes

išėjo kartą pats, saulėlydžiu dar rytą nešinas.

2004  11  14

Į  Pabradę

  Mano broliai už balų išskrido,

net rudens sparnams užaugt nelaukė.

Be kelialapių, atlaso, gido.

Liko pėdos įmintos palaukėj.

Mano sesės haremuose audžia

kilimėlį: galėtų - parskristų.

Ir dainuoja arabiškai graudžiai

Muchamedui. Tikėjosi – Kristui.

Mano dėdės – ne mano jau dėdės:

išplasnojo girėnais ir dariais.

Apelsinų spalvos susigėdę,

Alikantėj po palmėmis karias.

Tetos mano, ne mano, bet tetos

Barselonoje ieško „manjanos“.

Juk Chuanas tikrai ją pametęs.

Nesurado, praskrido, paseno.

Mano pusbroliai puskvailiais skraido,

nes čia turi tik pusę etato.

Naktį surengia skersgatvy reidą,

neišskridusį brolį iškrato.

Taip iškrato, kad šiam palengvėja

ir bet kur jis išlėkt užsirašo.

Pasikinko į Vakarus vėją.

Aš lieku, kad patirčiau miražą.

Aš likau – Lietuvoj kaip Sacharoj.

Kopos aukštos: maniau – nepaskęsiu.

Pabradėj paskutinį uždaro

izmailai, achmedai, jų sesės.

Narvas geras. Ir šeria ne sykį.

Net lankytojų čadros nekeikia.

Kai praskrisit, prašau, aplankykit,

broliai, sesės - Salem Aleikum.

 2004  12  05

Himnas

Skaičiau, žinau, kad Lietuva, tėvynė mūsų,

bet nežinau, iš kokio krašto himnas kilęs.

Gal knygnešiai jį parnešė krepšy iš prūsų?

Profesorius Bumblys jį atkasė prie Nilo?

Ne vienas jis, ne vieną tėvą jis turėjo:

Kudirką, Lvovą, Venclovą ir vėl Kudirką.

O kiek aukštų pirkėjų - pardavėjų

jį keitė, draudė, pardavė ir vėl nupirko!

Išdykęs buvo, nes nežinom apie mamą.

Turėjo ją? Ar nekaltai jis prasidėjo?

Neradom faktų, ar aptiko gimtą namą

ir ar turėjo aukšto rango pribuvėją.

Net kalba, lenkų ponas, muziką įstatė.

Rytinis vėjas derino prie balalaikos.

Kai šiandien jis prabyla – stingsta visos katės

ir stoja ąžuolais senelis, tėvas, vaikas.

Tu čia. Kol „Tautiška giesmė“ skambės, aš būsiu.

Man pasakyk, iš kokio kraujo himnas kilęs?

Mes giedame už Lietuvą, tėvynę mūsų.

Ataidi Trakai, Nemunas, Punia ir šilas.